vaike͏̇́jimas
意味
- pamažu darytis panašiam į vaiką savo elgesiu, mąstymu ir pan. (ppr. apie suaugusius žmones, kurie dėl senatvės, ligos ar kitų priežasčių praranda brandumą)
Vaike͏̇́jimo procèsas [póžymiai].
子供っぽくなる過程［特徴］。
変化表
| 単数 | 複数 | |
|---|---|---|
| 主格 | vaike͏̇́jimas | vaike͏̇́jimai |
| 属格 | vaike͏̇́jimo | vaike͏̇́jimų |
| 与格 | vaike͏̇́jimui | vaike͏̇́jimams |
| 対格 | vaike͏̇́jimą | vaike͏̇́jimus |
| 具格 | vaike͏̇́jimu | vaike͏̇́jimais |
| 位格 | vaike͏̇́jime | vaike͏̇́jimuose |
| 呼格 | vaike͏̇́jime | vaike͏̇́jimai |