Kotoba
Lietuviškai

リトアニア語のアクセント

印刷用

リトアニア語の強勢は自由で、移動します。どの音節にも置かれ、語形変化によって語幹と語尾の間を移ります。強勢のある長い音節は、下降調か上昇調のどちらかで発音されます。

nãmas → namè → namaĩ

日本語のアクセントとの違い

強勢の性質

日本語のアクセントは音の高さのアクセントで、どこで音が下がるか、下がらないかで「箸」「橋」「端」を区別します。リトアニア語の強勢は高さ・強さ・長さが合わさったもので、強勢のある音節は高く、強く、長めに発音されます。

強勢の位置

日本語と同じく、強勢の位置で別の語になります。gìriaは「ほめる」(girtiの3人称)、giriàは「森」です。新しい語は、強勢の位置もいっしょに覚えましょう。

長い音節の音調

強勢のある長い音節では、さらに二つの音調を区別します。下降調は高く始まってすぐに下がり、前の要素が際立ちます(šáuk「撃て」)。上昇調はやや低く始まり、山が後ろに来て、後ろの要素が際立ちます(šaũk「呼べ」)。日本語で、母音の連続の1拍目と2拍目のどちらにアクセントの山が来るかの違いに少し似ています。短い音節には音調の区別がありません。

アクセント記号

á

アキュート長音節・下降調

výras· dúona· kálnas

ã

サーカムフレックス長音節・上昇調

nãmas· laĩkas· šil̃tas

à

グレイヴ短音節

rankà· nèšti· dìrbti

二重母音と混合二重母音では、下降調は第1要素に(kálnas, dúona)、上昇調は第2要素に(šil̃tas, laĩkas)記号を付けます。i, uで始まる混合二重母音の第1要素に強勢があるときはグレイヴを使います(dìrbti)。

音調

下降調は音節の始めが強く、上昇調は終わりが強く発音されます。音調と強勢の位置によって語や語形が区別されます。

アクセント・タイプ

1

強勢は常に語幹。語尾直前の音節なら下降調か短音節

výras· lóva

2

強勢は語幹。単数具格と複数対格では語尾(男性名詞は単数位格、女性名詞は単数主格も)。上昇調か短音節

rãtas· rankà

3

強勢が語幹と語尾の間を移る。語幹は下降調

kálnas· galvà

4

強勢が語幹と語尾の間を移る。語幹は上昇調か短音節

nãmas· dienà

単数複数
主属与対具位呼主属与対具位呼
1výras výras výro výrui výrą výru výre výre výrai výrų výrams výrus výrais výruose výrai
2rãtas rãtas rãto rãtui rãtą ratù ratè rãte rãtai rãtų rãtams ratùs rãtais rãtuose rãtai
3kálnas kálnas kálno kálnui kálną kálnu kalnè kálne kalnaĩ kalnų̃ kalnáms kálnus kalnaĩs kalnuosè kalnaĩ
4nãmas nãmas nãmo nãmui nãmą namù namè nãme namaĩ namų̃ namáms namùs namaĩs namuosè namaĩ
1lóva lóva lóvos lóvai lóvą lóva lóvoje lóva lóvos lóvų lóvoms lóvas lóvomis lóvose lóvos
2rankà rankà rañkos rañkai rañką rankà rañkoje rañka rañkos rañkų rañkoms rankàs rañkomis rañkose rañkos
3galvà galvà galvõs gálvai gálvą gálva galvojè gálva gálvos galvų̃ galvóms gálvas galvomìs galvosè gálvos
4dienà dienà dienõs diẽnai diẽną dienà dienojè diẽna diẽnos dienų̃ dienóms dienàs dienomìs dienosè diẽnos

語幹 語尾

výras1rãtas2kálnas3nãmas4
単数
主výrasrãtaskálnasnãmas
属výrorãtokálnonãmo
与výruirãtuikálnuinãmui
対výrąrãtąkálnąnãmą
具výruratùkálnunamù
位výreratèkalnènamè
呼výrerãtekálnenãme
複数
主výrairãtaikalnaĩnamaĩ
属výrųrãtųkalnų̃namų̃
与výramsrãtamskalnámsnamáms
対výrusratùskálnusnamùs
具výraisrãtaiskalnaĩsnamaĩs
位výruoserãtuosekalnuosènamuosè
呼výrairãtaikalnaĩnamaĩ
lóva1rankà2galvà3dienà4
単数
主lóvarankàgalvàdienà
属lóvosrañkosgalvõsdienõs
与lóvairañkaigálvaidiẽnai
対lóvąrañkągálvądiẽną
具lóvarankàgálvadienà
位lóvojerañkojegalvojèdienojè
呼lóvarañkagálvadiẽna
複数
主lóvosrañkosgálvosdiẽnos
属lóvųrañkųgalvų̃dienų̃
与lóvomsrañkomsgalvómsdienóms
対lóvasrankàsgálvasdienàs
具lóvomisrañkomisgalvomìsdienomìs
位lóvoserañkosegalvosèdienosè
呼lóvosrañkosgálvosdiẽnos

3a、3b:語幹に強勢があるとき、語末から3番目の音節。3aは下降調(obuolỹs – óbuolius)、3bは上昇調か短音節(akmuõ – ãkmenį)。文字の前の数字はさらに前の音節を示します。34bは語末から4番目(uždavinỹs – ùždavinius)。

ソシュール=フォルトゥナートフの法則

強勢は、上昇調または短い音節から、隣の下降調の語尾へ移ります。下降調の音節からは移りません。そのため rãtas – ratù ですが výras – výru、nẽša – nešù ですが dìrba – dìrbu となります。

nèšti持もつ

ašnešù
tunešì
jis, ji, jie, josnẽša
mesnẽšame
jūsnẽšate

dìrbti勤つとめる

ašdìrbu
tudìrbi
jis, ji, jie, josdìrba
mesdìrbame
jūsdìrbate

動詞

不定詞現在過去
nèštinẽšanẽšė
dìrbtidìrbadìrbo
rašýtirãšorãšė
kalbe͏̇́tikal̃bakalbe͏̇́jo
bū́tiyràbùvo

形容詞

形容詞も同じ4つのアクセント・タイプに従います。比較級は接尾辞 -èsnis、最上級は -iáusias に強勢があります(gražèsnis, gražiáusias)。

gražùs綺麗きれい

男性単数男性複数女性単数女性複数
主格gražùs grãžūs gražì grãžios
属格gražaũs gražių̃ gražiõs gražių̃
与格gražiám gražíems grãžiai gražióms
対格grãžų gražiùs grãžią gražiàs
具格gražiù gražiaĩs gražià gražiomìs
位格gražiamè gražiuosè gražiojè gražiosè
呼格gražùs grãžūs gražì grãžios