į́noris
名詞· 男性· 第1変化· アクセント・タイプ 1
意味
- 実現が難しいか根拠のない願望sunkiai įvykdomas ar niekuo nepagrįstas noras, įgeidis, kaprizas, užgaidas, aikštis
Jis nesutiko su vaiko į́noriu
彼は子供の我儘に同意しなかった。
変化表
| 単数 | 複数 | |
|---|---|---|
| 主格 | į́noris | į́noriai |
| 属格 | į́norio | į́norių |
| 与格 | į́noriui | į́noriams |
| 対格 | į́norį | į́norius |
| 具格 | į́noriu | į́noriais |
| 位格 | į́noryje | į́noriuose |
| 呼格 | į́nori | į́noriai |