įdùžti, įdū̃žta, įdùžo
意味
ひび割れる
衝撃でひびが入る、割れるnuo sutrenkimo įskilti, įtrūktiStiklinė įdùžusi.
コップにひびが入った。
注記
- įdùžti は dùžti の派生語です。
派生語
- įdužìmas – smūgio sukeltas įtrūkimas
活用表
現在
| aš | įdūžtù |
|---|---|
| tu | įdūžtì |
| jis, ji, jie, jos | įdū̃žta |
| mes | įdū̃žtame |
| jūs | įdū̃žtate |
過去
| aš | įdužaũ |
|---|---|
| tu | įdužaĩ |
| jis, ji, jie, jos | įdùžo |
| mes | įdùžome |
| jūs | įdùžote |
過去習慣（Būtasis dažninis laikas）
| aš | įdùždavau |
|---|---|
| tu | įdùždavai |
| jis, ji, jie, jos | įdùždavo |
| mes | įdùždavome |
| jūs | įdùždavote |
未来（Būsimasis laikas）
| aš | įdùšiu |
|---|---|
| tu | įdùši |
| jis, ji, jie, jos | įdùš |
| mes | įdùšime |
| jūs | įdùšite |
仮定法（Tariamoji nuosaka）
| aš | įdùžčiau |
|---|---|
| tu | įdùžtum |
| jis, ji, jie, jos | įdùžtų |
| mes | įdùžtumėme (įdùžtume) |
| jūs | įdùžtumėte |
命令法（Liepiamoji nuosaka）
| tu | įdùžk |
|---|---|
| mes | įdùžkime |
| jūs | įdùžkite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | įdū̃žtantis (įdū̃žtąs) | įdū̃žtantys (įdū̃žtą) | įdū̃žtanti | įdū̃žtančios |
| 過去能動分詞 | įdùžęs | įdùžę | įdùžusi | įdùžusios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | įdùždavęs | įdùždavę | įdùždavusi | įdùždavusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | įdùšiantis (įdùšiąs) | įdùšiantys (įdùšią) | įdùšianti | įdùšiančios |
| 現在受動分詞 | įdūžtamas | įdūžtami | įdūžtama | įdūžtamos |
| 過去受動分詞 | įdùžtas | įdužti | įdužta | įdužtos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | įdùšimas | įdušimi | įdušima | įdušimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | įdùžtinas | įdužtini | įdužtina | įdužtinos |
| 半分詞（Pusdalyvis） | įdùždamas | įdùždami | įdùždama | įdùždamos |
副分詞（Padalyviai）
| 現在 | įdū̃žtant |
|---|---|
| 過去 | įdùžus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | įdùždavus |
| 未来（Būsimojo laiko） | įdùšiant |
| 様態分詞（Būdinys） | įdužte |