čečénti, čečẽna, čečẽno
意味
囀る
囀る、鳴くčiauškėti, čirškėtiStrãzdas čečẽna.
鶫が囀る。
- 多く話すdaug šnekėti; plepėti, tauškėti
Kaimýnė ate͏̇̃jusi čečẽna tìk čečẽna.
隣の女が来て、しゃべってばかりだ。
派生語
- čečẽnimas – čiauškėti, čirškėti
活用表
現在
| aš | čečenù |
|---|---|
| tu | čečenì |
| jis, ji, jie, jos | čečẽna |
| mes | čečẽname |
| jūs | čečẽnate |
過去
| aš | čečenaũ |
|---|---|
| tu | čečenaĩ |
| jis, ji, jie, jos | čečẽno |
| mes | čečẽnome |
| jūs | čečẽnote |
過去習慣（Būtasis dažninis laikas）
| aš | čečéndavau |
|---|---|
| tu | čečéndavai |
| jis, ji, jie, jos | čečéndavo |
| mes | čečéndavome |
| jūs | čečéndavote |
未来（Būsimasis laikas）
| aš | čečénsiu |
|---|---|
| tu | čečénsi |
| jis, ji, jie, jos | čečens |
| mes | čečénsime |
| jūs | čečénsite |
仮定法（Tariamoji nuosaka）
| aš | čečénčiau |
|---|---|
| tu | čečéntum |
| jis, ji, jie, jos | čečéntų |
| mes | čečéntumėme (čečéntume) |
| jūs | čečéntumėte |
命令法（Liepiamoji nuosaka）
| tu | čečénk |
|---|---|
| mes | čečénkime |
| jūs | čečénkite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | čečẽnantis (čečẽnąs) | čečẽnantys (čečẽną) | čečẽnanti | čečẽnančios |
| 過去能動分詞 | čečẽnęs | čečẽnę | čečẽnusi | čečẽnusios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | čečéndavęs | čečéndavę | čečéndavusi | čečéndavusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | čečénsiantis (čečénsiąs) | čečénsiantys (čečénsią) | čečénsianti | čečénsiančios |
| 現在受動分詞 | čečenamas | čečenami | čečenama | čečenamos |
| 過去受動分詞 | čečéntas | čečenti | čečenta | čečentos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | čečénsimas | čečensimi | čečensima | čečensimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | čečéntinas | čečentini | čečentina | čečentinos |
| 半分詞（Pusdalyvis） | čečéndamas | čečéndami | čečéndama | čečéndamos |
副分詞（Padalyviai）
| 現在 | čečẽnant |
|---|---|
| 過去 | čečẽnus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | čečéndavus |
| 未来（Būsimojo laiko） | čečénsiant |
| 様態分詞（Būdinys） | čečente |