vėžiáuti, vėžiáuja, vėžiãvo
意味
- ザリガニを捕るvėžius gaudyti.
派生語
活用表
現在
| aš | vėžiáuju |
|---|---|
| tu | vėžiáuji |
| jis, ji, jie, jos | vėžiáuja |
| mes | vėžiáujame |
| jūs | vėžiáujate |
過去
| aš | vėžiavaũ |
|---|---|
| tu | vėžiavaĩ |
| jis, ji, jie, jos | vėžiãvo |
| mes | vėžiãvome |
| jūs | vėžiãvote |
過去習慣（Būtasis dažninis laikas）
| aš | vėžiáudavau |
|---|---|
| tu | vėžiáudavai |
| jis, ji, jie, jos | vėžiáudavo |
| mes | vėžiáudavome |
| jūs | vėžiáudavote |
未来（Būsimasis laikas）
| aš | vėžiáusiu |
|---|---|
| tu | vėžiáusi |
| jis, ji, jie, jos | vėžiaus |
| mes | vėžiáusime |
| jūs | vėžiáusite |
仮定法（Tariamoji nuosaka）
| aš | vėžiáučiau |
|---|---|
| tu | vėžiáutum |
| jis, ji, jie, jos | vėžiáutų |
| mes | vėžiáutumėme (vėžiáutume) |
| jūs | vėžiáutumėte |
命令法（Liepiamoji nuosaka）
| tu | vėžiáuk |
|---|---|
| mes | vėžiáukime |
| jūs | vėžiáukite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | vėžiáujantis (vėžiáująs) | vėžiáujantys (vėžiáują) | vėžiáujanti | vėžiáujančios |
| 過去能動分詞 | vėžiãvęs | vėžiãvę | vėžiãvusi | vėžiãvusios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | vėžiáudavęs | vėžiáudavę | vėžiáudavusi | vėžiáudavusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | vėžiáusiantis (vėžiáusiąs) | vėžiáusiantys (vėžiáusią) | vėžiáusianti | vėžiáusiančios |
| 現在受動分詞 | vėžiaujamas | vėžiaujami | vėžiaujama | vėžiaujamos |
| 過去受動分詞 | vėžiáutas | vėžiauti | vėžiauta | vėžiautos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | vėžiáusimas | vėžiausimi | vėžiausima | vėžiausimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | vėžiáutinas | vėžiautini | vėžiautina | vėžiautinos |
| 半分詞（Pusdalyvis） | vėžiáudamas | vėžiáudami | vėžiáudama | vėžiáudamos |
副分詞（Padalyviai）
| 現在 | vėžiáujant |
|---|---|
| 過去 | vėžiãvus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | vėžiáudavus |
| 未来（Būsimojo laiko） | vėžiáusiant |
| 様態分詞（Būdinys） | vėžiaute |