ùiti, ùja, ùjo
意味
- ką絶えず叱る、罵るnuolat barti, keikti
Ùja ir̃ ùja jì tą̃ var̃gšą, neléidžia žõdžio ištar̃ti.
彼女はあの哀れな人を叱り続け、一言も言わせない。
- ką, prie ko叱って人に何かをするよう促すbarant raginti ką daryti
Tavè vìs reĩkia ùiti, gale͏̇́tum ir̃ nèujamas nueĩti.
君はいつも叱られないと動かない。叱られなくても行けるのに。
- ką, iš ko追い立てる、追い払うvaryti, ginti, guiti
Tókiu óru tìk bešir̃dis gãli šùnį ùiti laũk.
こんな天気に犬を外へ追い出すことができるのは、薄情な人だけだ。
派生語
- ujìkas
- ujìmas – nuolat barti, keikti
活用表
現在
| aš | ujù |
|---|---|
| tu | ujì |
| jis, ji, jie, jos | ùja |
| mes | ùjame |
| jūs | ùjate |
過去
| aš | ujaũ |
|---|---|
| tu | ujaĩ |
| jis, ji, jie, jos | ùjo |
| mes | ùjome |
| jūs | ùjote |
過去習慣(Būtasis dažninis laikas)
| aš | ùidavau |
|---|---|
| tu | ùidavai |
| jis, ji, jie, jos | ùidavo |
| mes | ùidavome |
| jūs | ùidavote |
未来(Būsimasis laikas)
| aš | ùisiu |
|---|---|
| tu | ùisi |
| jis, ji, jie, jos | ùis |
| mes | ùisime |
| jūs | ùisite |
仮定法(Tariamoji nuosaka)
| aš | ùičiau |
|---|---|
| tu | ùitum |
| jis, ji, jie, jos | ùitų |
| mes | ùitumėme (ùitume) |
| jūs | ùitumėte |
命令法(Liepiamoji nuosaka)
| tu | ùik |
|---|---|
| mes | ùikime |
| jūs | ùikite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | ùjantis (ùjąs) | ùjantys (ùją) | ùjanti | ùjančios |
| 過去能動分詞 | ùjęs | ùję | ùjusi | ùjusios |
| 過去習慣能動分詞(Būtojo dažninio laiko veikiamasis) | ùidavęs | ùidavę | ùidavusi | ùidavusios |
| 未来能動分詞(Būsimojo laiko veikiamasis) | ùisiantis (ùisiąs) | ùisiantys (ùisią) | ùisianti | ùisiančios |
| 現在受動分詞 | ujamas | ujami | ujama | ujamos |
| 過去受動分詞 | ùitas | uiti | uita | uitos |
| 未来受動分詞(Būsimojo laiko neveikiamasis) | ùisimas | uisimi | uisima | uisimos |
| 必要分詞(Reikiamybės dalyvis) | ùitinas | uitini | uitina | uitinos |
| 半分詞(Pusdalyvis) | ùidamas | ùidami | ùidama | ùidamos |
副分詞(Padalyviai)
| 現在 | ùjant |
|---|---|
| 過去 | ùjus |
| 過去習慣(Būtojo dažninio laiko) | ùidavus |
| 未来(Būsimojo laiko) | ùisiant |
| 様態分詞(Būdinys) | uite |