te͏̇́kštelėjimas
意味
- staiga nukristi, nugriūti, parkristi; blinktelėti, tykštelėti, žnektelėti: nukritus su garsu sudužti
Te͏̇́kštelėjimas į̃ duõbę.
穴への落下。
- smarkiai suduoti, sušerti; trinktelėti, tvokstelėti, žybtelėti
Te͏̇́kštelėjimas per̃ žándą.
頬への平手打ち。
変化表
| 単数 | 複数 | |
|---|---|---|
| 主格 | te͏̇́kštelėjimas | te͏̇́kštelėjimai |
| 属格 | te͏̇́kštelėjimo | te͏̇́kštelėjimų |
| 与格 | te͏̇́kštelėjimui | te͏̇́kštelėjimams |
| 対格 | te͏̇́kštelėjimą | te͏̇́kštelėjimus |
| 具格 | te͏̇́kštelėjimu | te͏̇́kštelėjimais |
| 位格 | te͏̇́kštelėjime | te͏̇́kštelėjimuose |
| 呼格 | te͏̇́kštelėjime | te͏̇́kštelėjimai |