tvérti, tvẽria, tve͏̇́rė
意味
- 掴むimti griebti
Šuo man tve͏̇́rė už kojos.
犬が私の脚を掴んだ。
- 丈夫で長持ちするbūti patvariam, laikytis
Geri drabužiai ilgiau tvẽria.
良い服は長くもつ。
- 耐える、我慢するkęsti, rimti
Taip skauda dantį, kad negaliu tvérti
歯がこんなに痛むので、耐えられない。
派生語
同音異義語
活用表
現在
| aš | tveriù |
|---|---|
| tu | tverì |
| jis, ji, jie, jos | tvẽria |
| mes | tvẽriame |
| jūs | tvẽriate |
過去
| aš | tve͏̇́riau |
|---|---|
| tu | tve͏̇́rei |
| jis, ji, jie, jos | tve͏̇́rė |
| mes | tve͏̇́rėme |
| jūs | tve͏̇́rėte |
過去習慣（Būtasis dažninis laikas）
| aš | tvérdavau |
|---|---|
| tu | tvérdavai |
| jis, ji, jie, jos | tvérdavo |
| mes | tvérdavome |
| jūs | tvérdavote |
未来（Būsimasis laikas）
| aš | tvérsiu |
|---|---|
| tu | tvérsi |
| jis, ji, jie, jos | tvers |
| mes | tvérsime |
| jūs | tvérsite |
仮定法（Tariamoji nuosaka）
| aš | tvérčiau |
|---|---|
| tu | tvértum |
| jis, ji, jie, jos | tvértų |
| mes | tvértumėme (tvértume) |
| jūs | tvértumėte |
命令法（Liepiamoji nuosaka）
| tu | tvérk |
|---|---|
| mes | tvérkime |
| jūs | tvérkite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | tvẽriantis (tvẽriąs) | tvẽriantys (tvẽrią) | tvẽrianti | tvẽriančios |
| 過去能動分詞 | tve͏̇́ręs | tve͏̇́rę | tve͏̇́rusi | tve͏̇́rusios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | tvérdavęs | tvérdavę | tvérdavusi | tvérdavusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | tvérsiantis (tvérsiąs) | tvérsiantys (tvérsią) | tvérsianti | tvérsiančios |
| 現在受動分詞 | tveriamas | tveriami | tveriama | tveriamos |
| 過去受動分詞 | tvértas | tverti | tverta | tvertos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | tvérsimas | tversimi | tversima | tversimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | tvértinas | tvertini | tvertina | tvertinos |
| 半分詞（Pusdalyvis） | tvérdamas | tvérdami | tvérdama | tvérdamos |
副分詞（Padalyviai）
| 現在 | tvẽriant |
|---|---|
| 過去 | tve͏̇́rus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | tvérdavus |
| 未来（Būsimojo laiko） | tvérsiant |
| 様態分詞（Būdinys） | tverte |