tvate͏̇́ti, tvãta, tvate͏̇́jo
意味
- 激しく燃える、ぱちぱちと音を立てるsmarkiai degti, pleškėti
Laužas tvãta.
たき火が激しく燃えている。
- 熱く語るsu įkarščiu kalbėti, pasakoti.
派生語
- tvate͏̇́jimas
活用表
現在
| aš | tvatù |
|---|---|
| tu | tvatì |
| jis, ji, jie, jos | tvãta |
| mes | tvãtame |
| jūs | tvãtate |
過去
| aš | tvate͏̇́jau |
|---|---|
| tu | tvate͏̇́jai |
| jis, ji, jie, jos | tvate͏̇́jo |
| mes | tvate͏̇́jome |
| jūs | tvate͏̇́jote |
過去習慣(Būtasis dažninis laikas)
| aš | tvate͏̇́davau |
|---|---|
| tu | tvate͏̇́davai |
| jis, ji, jie, jos | tvate͏̇́davo |
| mes | tvate͏̇́davome |
| jūs | tvate͏̇́davote |
未来(Būsimasis laikas)
| aš | tvate͏̇́siu |
|---|---|
| tu | tvate͏̇́si |
| jis, ji, jie, jos | tvatės |
| mes | tvate͏̇́sime |
| jūs | tvate͏̇́site |
仮定法(Tariamoji nuosaka)
| aš | tvate͏̇́čiau |
|---|---|
| tu | tvate͏̇́tum |
| jis, ji, jie, jos | tvate͏̇́tų |
| mes | tvate͏̇́tumėme (tvate͏̇́tume) |
| jūs | tvate͏̇́tumėte |
命令法(Liepiamoji nuosaka)
| tu | tvate͏̇́k |
|---|---|
| mes | tvate͏̇́kime |
| jūs | tvate͏̇́kite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | tvãtantis (tvãtąs) | tvãtantys (tvãtą) | tvãtanti | tvãtančios |
| 過去能動分詞 | tvate͏̇́jęs | tvate͏̇́ję | tvate͏̇́jusi | tvate͏̇́jusios |
| 過去習慣能動分詞(Būtojo dažninio laiko veikiamasis) | tvate͏̇́davęs | tvate͏̇́davę | tvate͏̇́davusi | tvate͏̇́davusios |
| 未来能動分詞(Būsimojo laiko veikiamasis) | tvate͏̇́siantis (tvate͏̇́siąs) | tvate͏̇́siantys (tvate͏̇́sią) | tvate͏̇́sianti | tvate͏̇́siančios |
| 現在受動分詞 | tvatamas | tvatami | tvatama | tvatamos |
| 過去受動分詞 | tvate͏̇́tas | tvatėti | tvatėta | tvatėtos |
| 未来受動分詞(Būsimojo laiko neveikiamasis) | tvate͏̇́simas | tvatėsimi | tvatėsima | tvatėsimos |
| 必要分詞(Reikiamybės dalyvis) | tvate͏̇́tinas | tvatėtini | tvatėtina | tvatėtinos |
| 半分詞(Pusdalyvis) | tvate͏̇́damas | tvate͏̇́dami | tvate͏̇́dama | tvate͏̇́damos |
副分詞(Padalyviai)
| 現在 | tvãtant |
|---|---|
| 過去 | tvate͏̇́jus |
| 過去習慣(Būtojo dažninio laiko) | tvate͏̇́davus |
| 未来(Būsimojo laiko) | tvate͏̇́siant |
| 様態分詞(Būdinys) | tvatėte |