trinkse͏̇́jimas
意味
- su pertrūkiais išduoti trankų garsą; trinkčioti, trinkėti
Spragilų̃ trinkse͏̇́jimas.
連枷を打つ音。
変化表
| 単数 | 複数 | |
|---|---|---|
| 主格 | trinkse͏̇́jimas | trinkse͏̇́jimai |
| 属格 | trinkse͏̇́jimo | trinkse͏̇́jimų |
| 与格 | trinkse͏̇́jimui | trinkse͏̇́jimams |
| 対格 | trinkse͏̇́jimą | trinkse͏̇́jimus |
| 具格 | trinkse͏̇́jimu | trinkse͏̇́jimais |
| 位格 | trinkse͏̇́jime | trinkse͏̇́jimuose |
| 呼格 | trinkse͏̇́jime | trinkse͏̇́jimai |