triáukštelėti, triáukšteli, triáukštelėjo
意味
- po kuo少し、ぱきっと音を立てるkiek sutraškėti; trekštelėti, trakštelėti
Výras taĩp spū́steli rañką, kàd nèt káulai triáukšteli.
男が手をぎゅっと握ると、骨までぱきっと鳴る。
- ką, kuo噛み砕くperkąsti ką traškų, kietą
Jìs triáukštelėjo dantimìs ríešutą [agur̃ką].
彼は歯で木の実［キュウリ］を噛み砕いた。
派生語
- triáukštelėjimas – kiek sutraškėti; trekštelėti, trakštelėti
活用表
現在
| aš | triáukšteliu |
|---|---|
| tu | triáukšteli |
| jis, ji, jie, jos | triáukšteli |
| mes | triáukštelime |
| jūs | triáukštelite |
過去
| aš | triáukštelėjau |
|---|---|
| tu | triáukštelėjai |
| jis, ji, jie, jos | triáukštelėjo |
| mes | triáukštelėjome |
| jūs | triáukštelėjote |
過去習慣（Būtasis dažninis laikas）
| aš | triáukštelėdavau |
|---|---|
| tu | triáukštelėdavai |
| jis, ji, jie, jos | triáukštelėdavo |
| mes | triáukštelėdavome |
| jūs | triáukštelėdavote |
未来（Būsimasis laikas）
| aš | triáukštelėsiu |
|---|---|
| tu | triáukštelėsi |
| jis, ji, jie, jos | triáukštelės |
| mes | triáukštelėsime |
| jūs | triáukštelėsite |
仮定法（Tariamoji nuosaka）
| aš | triáukštelėčiau |
|---|---|
| tu | triáukštelėtum |
| jis, ji, jie, jos | triáukštelėtų |
| mes | triáukštelėtumėme (triáukštelėtume) |
| jūs | triáukštelėtumėte |
命令法（Liepiamoji nuosaka）
| tu | triáukštelėk |
|---|---|
| mes | triáukštelėkime |
| jūs | triáukštelėkite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | triáukštelintis (triáukštelįs) | triáukštelintys (triáukštelį) | triáukštelinti | triáukštelinčios |
| 過去能動分詞 | triáukštelėjęs | triáukštelėję | triáukštelėjusi | triáukštelėjusios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | triáukštelėdavęs | triáukštelėdavę | triáukštelėdavusi | triáukštelėdavusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | triáukštelėsiantis (triáukštelėsiąs) | triáukštelėsiantys (triáukštelėsią) | triáukštelėsianti | triáukštelėsiančios |
| 現在受動分詞 | triaukštelimas | triaukštelimi | triaukštelima | triaukštelimos |
| 過去受動分詞 | triáukštelėtas | triaukštelėti | triaukštelėta | triaukštelėtos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | triáukštelėsimas | triaukštelėsimi | triaukštelėsima | triaukštelėsimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | triáukštelėtinas | triaukštelėtini | triaukštelėtina | triaukštelėtinos |
| 半分詞（Pusdalyvis） | triáukštelėdamas | triáukštelėdami | triáukštelėdama | triáukštelėdamos |
副分詞（Padalyviai）
| 現在 | triáukštelint |
|---|---|
| 過去 | triáukštelėjus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | triáukštelėdavus |
| 未来（Būsimojo laiko） | triáukštelėsiant |
| 様態分詞（Būdinys） | triaukštelėte |