siùsti, siuñta, siùto
意味
- 狂犬病を患うsirgti pasiutlige
Šuo ėmė siùsti
犬が狂犬病を患い始めた。
- 好き勝手に振る舞う、暴れ回るsavavaliauti, siautėti
Chuliganai siùto per naktį.
ごろつきたちが一晩中暴れ回った。
- 怒る、憤る、罵るpykti, niršti, bartis
Ko siuntì ant manęs?
どうして私に怒っているんだ?
- いたずらをする、はしゃぎ回るišdykauti, šėlti
Vaikai, nesiùskit!
子供たち、はしゃぐな!
- 嵐が吹き荒れるaudroti
Vėtra siùto visą naktį.
嵐が一晩中荒れ狂った。
注記
- 参照: sių̃sti
派生語
活用表
現在
| aš | siuntù |
|---|---|
| tu | siuntì |
| jis, ji, jie, jos | siuñta |
| mes | siuñtame |
| jūs | siuñtate |
過去
| aš | siutaũ |
|---|---|
| tu | siutaĩ |
| jis, ji, jie, jos | siùto |
| mes | siùtome |
| jūs | siùtote |
過去習慣(Būtasis dažninis laikas)
| aš | siùsdavau |
|---|---|
| tu | siùsdavai |
| jis, ji, jie, jos | siùsdavo |
| mes | siùsdavome |
| jūs | siùsdavote |
未来(Būsimasis laikas)
| aš | siùsiu |
|---|---|
| tu | siùsi |
| jis, ji, jie, jos | siùs |
| mes | siùsime |
| jūs | siùsite |
仮定法(Tariamoji nuosaka)
| aš | siùsčiau |
|---|---|
| tu | siùstum |
| jis, ji, jie, jos | siùstų |
| mes | siùstumėme (siùstume) |
| jūs | siùstumėte |
命令法(Liepiamoji nuosaka)
| tu | siùsk |
|---|---|
| mes | siùskime |
| jūs | siùskite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | siuñtantis (siuñtąs) | siuñtantys (siuñtą) | siuñtanti | siuñtančios |
| 過去能動分詞 | siùtęs | siùtę | siùtusi | siùtusios |
| 過去習慣能動分詞(Būtojo dažninio laiko veikiamasis) | siùsdavęs | siùsdavę | siùsdavusi | siùsdavusios |
| 未来能動分詞(Būsimojo laiko veikiamasis) | siùsiantis (siùsiąs) | siùsiantys (siùsią) | siùsianti | siùsiančios |
| 現在受動分詞 | siuntamas | siuntami | siuntama | siuntamos |
| 過去受動分詞 | siùstas | siusti | siusta | siustos |
| 未来受動分詞(Būsimojo laiko neveikiamasis) | siùsimas | siusimi | siusima | siusimos |
| 必要分詞(Reikiamybės dalyvis) | siùstinas | siustini | siustina | siustinos |
| 半分詞(Pusdalyvis) | siùsdamas | siùsdami | siùsdama | siùsdamos |
副分詞(Padalyviai)
| 現在 | siuñtant |
|---|---|
| 過去 | siùtus |
| 過去習慣(Būtojo dažninio laiko) | siùsdavus |
| 未来(Būsimojo laiko) | siùsiant |
| 様態分詞(Būdinys) | siuste |