rusénti, rusẽna, rusẽno
意味
- kame炎を上げずにゆっくり燃えるpamažu, beveik be liepsnos degti; rusėti1: • smilkti.
Ugnìs võs rusẽno krósnyje.
火がかろうじて竈の中でくすぶっていた。
- ryt.ゆっくり走るpamažu bėgti; risnoti
Šunẽlis iš paskõs rusẽna.
子犬が後からゆっくり走ってくる。
派生語
- rusẽnimas – rusenti 1
活用表
現在
| aš | rusenù |
|---|---|
| tu | rusenì |
| jis, ji, jie, jos | rusẽna |
| mes | rusẽname |
| jūs | rusẽnate |
過去
| aš | rusenaũ |
|---|---|
| tu | rusenaĩ |
| jis, ji, jie, jos | rusẽno |
| mes | rusẽnome |
| jūs | rusẽnote |
過去習慣（Būtasis dažninis laikas）
| aš | ruséndavau |
|---|---|
| tu | ruséndavai |
| jis, ji, jie, jos | ruséndavo |
| mes | ruséndavome |
| jūs | ruséndavote |
未来（Būsimasis laikas）
| aš | rusénsiu |
|---|---|
| tu | rusénsi |
| jis, ji, jie, jos | rusens |
| mes | rusénsime |
| jūs | rusénsite |
仮定法（Tariamoji nuosaka）
| aš | rusénčiau |
|---|---|
| tu | ruséntum |
| jis, ji, jie, jos | ruséntų |
| mes | ruséntumėme (ruséntume) |
| jūs | ruséntumėte |
命令法（Liepiamoji nuosaka）
| tu | rusénk |
|---|---|
| mes | rusénkime |
| jūs | rusénkite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | rusẽnantis (rusẽnąs) | rusẽnantys (rusẽną) | rusẽnanti | rusẽnančios |
| 過去能動分詞 | rusẽnęs | rusẽnę | rusẽnusi | rusẽnusios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | ruséndavęs | ruséndavę | ruséndavusi | ruséndavusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | rusénsiantis (rusénsiąs) | rusénsiantys (rusénsią) | rusénsianti | rusénsiančios |
| 現在受動分詞 | rusenamas | rusenami | rusenama | rusenamos |
| 過去受動分詞 | ruséntas | rusenti | rusenta | rusentos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | rusénsimas | rusensimi | rusensima | rusensimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | ruséntinas | rusentini | rusentina | rusentinos |
| 半分詞（Pusdalyvis） | ruséndamas | ruséndami | ruséndama | ruséndamos |
副分詞（Padalyviai）
| 現在 | rusẽnant |
|---|---|
| 過去 | rusẽnus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | ruséndavus |
| 未来（Būsimojo laiko） | rusénsiant |
| 様態分詞（Būdinys） | rusente |