runà
意味
- 言語学· ppr. dgs.古代ゲルマン、特にスカンジナビアの文字の記号で、呪術の道具や魔術的な象徴seniausio germanų, ypač skandinavų, rašto ženklas: burtų priemonė, ženklas, magiškas simbolis
Sẽnosios [jáunosios] rùnos.
古い［新しい］ルーン文字。
- 言語学· dgs.ゴート語、ドイツ語、アングロサクソン語による古い碑文seni įrašai gotų, vokiečių, anglosaksų kalbomis
Tyrine͏̇́ti [studijúoti] runàs.
ルーン文字を研究する［学ぶ］。
同音異義語
- runà – pirmykštė estų, suomių ir karelų epinė liaudies daina
変化表
| 単数 | 複数 | |
|---|---|---|
| 主格 | runà | rùnos |
| 属格 | rùnos | rùnų |
| 与格 | rùnai | rùnoms |
| 対格 | rùną | runàs |
| 具格 | runà | rùnomis |
| 位格 | rùnoje | rùnose |
| 呼格 | rùna | rùnos |