reduplikãcija
意味
- 言語学言語学で、単語またはその一部を重ねる造語法kalbotyroje – žodžių darybos būdas, žodžio ar jo dalies dvejinimas, pakartojimas (pvz.: ).
priešpriešiais, kartkartėmis
変化表
| 単数 | 複数 | |
|---|---|---|
| 主格 | reduplikãcija | reduplikãcijos |
| 属格 | reduplikãcijos | reduplikãcijų |
| 与格 | reduplikãcijai | reduplikãcijoms |
| 対格 | reduplikãciją | reduplikãcijas |
| 具格 | reduplikãcija | reduplikãcijomis |
| 位格 | reduplikãcijoje | reduplikãcijose |
| 呼格 | reduplikãcija | reduplikãcijos |