ràkti, rãka, rãkė
意味
- ką掻く、引っかくkrapštyti, kasyti, draskyti
Gál niẽžti, kàd taĩp ausìs rakì?
耳がかゆいのか、そんなに耳を掻いているのか。
- ką掻いたり引っかいたりして痛めつける；刺すkrapštant, draskant kiurdyti; durti
Votìs saváime pratrū́ko, neraktà.
腫れ物が自然に破れた、掻いてはいない。
- ryt., dz.· ką掘る、掘り起こすkasti, rauti
Rùdenį ruñkelius, burokùs reĩkia ràkti.
秋には、ビートを掘り起こす必要がある。
派生語
- rakìmas – krapštyti, kasyti, draskyti
同音異義語
- ràkti – rauktis, trauktis, mažėti, akti
活用表
現在
| aš | rakù |
|---|---|
| tu | rakì |
| jis, ji, jie, jos | rãka |
| mes | rãkame |
| jūs | rãkate |
過去
| aš | rakiaũ |
|---|---|
| tu | rakeĩ |
| jis, ji, jie, jos | rãkė |
| mes | rãkėme |
| jūs | rãkėte |
過去習慣（Būtasis dažninis laikas）
| aš | ràkdavau |
|---|---|
| tu | ràkdavai |
| jis, ji, jie, jos | ràkdavo |
| mes | ràkdavome |
| jūs | ràkdavote |
未来（Būsimasis laikas）
| aš | ràksiu |
|---|---|
| tu | ràksi |
| jis, ji, jie, jos | ràks |
| mes | ràksime |
| jūs | ràksite |
仮定法（Tariamoji nuosaka）
| aš | ràkčiau |
|---|---|
| tu | ràktum |
| jis, ji, jie, jos | ràktų |
| mes | ràktumėme (ràktume) |
| jūs | ràktumėte |
命令法（Liepiamoji nuosaka）
| tu | ràk |
|---|---|
| mes | ràkime |
| jūs | ràkite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | rãkantis (rãkąs) | rãkantys (rãką) | rãkanti | rãkančios |
| 過去能動分詞 | rãkęs | rãkę | rãkusi | rãkusios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | ràkdavęs | ràkdavę | ràkdavusi | ràkdavusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | ràksiantis (ràksiąs) | ràksiantys (ràksią) | ràksianti | ràksiančios |
| 現在受動分詞 | rakamas | rakami | rakama | rakamos |
| 過去受動分詞 | ràktas | rakti | rakta | raktos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | ràksimas | raksimi | raksima | raksimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | ràktinas | raktini | raktina | raktinos |
| 半分詞（Pusdalyvis） | ràkdamas | ràkdami | ràkdama | ràkdamos |
副分詞（Padalyviai）
| 現在 | rãkant |
|---|---|
| 過去 | rãkus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | ràkdavus |
| 未来（Būsimojo laiko） | ràksiant |
| 様態分詞（Būdinys） | rakte |