radiotèchnika
意味
- 物理学無線周波数の電磁振動と波の生成、変換、放射、受信、および無線信号の処理を研究する学問mokslas, tiriantis radijo dažnio elektromagnetinių virpesių ir bangų generavimą, keitimą, spinduliavimą, priėmimą ir radijo signalų apdorojimą
Máiklo Farade͏̇̃jaus àtrastu elektromagnètinės indùkcijos réiškiniu griñdžiamas vìsas elektrotèchnikos ir̃ radiotèchnikos mókslas.
マイケル・ファラデーが発見した電磁誘導の現象に基づく、電気工学と無線技術の学問全体。
- 工学無線、テレビ、レーダー、電波航法の装置や、一定の機械・工程の制御・管理装置を製造・使用する技術分野technikos šaka, kurianti, gaminanti ir vartojanti radijo, televizijos, radiolokacijos, radionavigacijos įrenginius, tam tikrus mašinų bei technologinių procesų kontrolės ir valdymo prietaisus
Radiotèchnikos į́taisai [príetaisai].
無線技術の装置［機器］。
変化表
| 単数 | 複数 | |
|---|---|---|
| 主格 | radiotèchnika | radiotèchnikos |
| 属格 | radiotèchnikos | radiotèchnikų |
| 与格 | radiotèchnikai | radiotèchnikoms |
| 対格 | radiotèchniką | radiotèchnikas |
| 具格 | radiotèchnika | radiotèchnikomis |
| 位格 | radiotèchnikoje | radiotèchnikose |
| 呼格 | radiotèchnika | radiotèchnikos |