pririẽsti, pririẽčia, prìrietė
意味
- 曲げて近づけるriečiant priartinti
Jis gali koją pririẽsti prie sprando.
彼は足を曲げて首筋に近づけることができる。
- 強く迫るprispirti
Aš jį prìriečiau skolą grąžinti.
私は彼に借金を返すよう迫った。
- 作り話や嘘を並べるpripasakoti, primeluoti
Prìrietė mums visokių istorijų.
彼女は私たちにいろいろな作り話を並べた。
派生語
活用表
現在
| aš | pririečiù |
|---|---|
| tu | pririetì |
| jis, ji, jie, jos | pririẽčia |
| mes | pririẽčiame |
| jūs | pririẽčiate |
過去
| aš | prìriečiau |
|---|---|
| tu | prìrietei |
| jis, ji, jie, jos | prìrietė |
| mes | prìrietėme |
| jūs | prìrietėte |
過去習慣（Būtasis dažninis laikas）
| aš | pririẽsdavau |
|---|---|
| tu | pririẽsdavai |
| jis, ji, jie, jos | pririẽsdavo |
| mes | pririẽsdavome |
| jūs | pririẽsdavote |
未来（Būsimasis laikas）
| aš | pririẽsiu |
|---|---|
| tu | pririẽsi |
| jis, ji, jie, jos | pririẽs |
| mes | pririẽsime |
| jūs | pririẽsite |
仮定法（Tariamoji nuosaka）
| aš | pririẽsčiau |
|---|---|
| tu | pririẽstum |
| jis, ji, jie, jos | pririẽstų |
| mes | pririẽstumėme (pririẽstume) |
| jūs | pririẽstumėte |
命令法（Liepiamoji nuosaka）
| tu | pririẽsk |
|---|---|
| mes | pririẽskime |
| jūs | pririẽskite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | pririẽčiantis (pririẽčiąs) | pririẽčiantys (pririẽčią) | pririẽčianti | pririẽčiančios |
| 過去能動分詞 | prìrietęs | prìrietę | prìrietusi | prìrietusios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | pririẽsdavęs | pririẽsdavę | pririẽsdavusi | pririẽsdavusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | pririẽsiantis (pririẽsiąs) | pririẽsiantys (pririẽsią) | pririẽsianti | pririẽsiančios |
| 現在受動分詞 | pririečiamas | pririečiami | pririečiama | pririečiamos |
| 過去受動分詞 | pririẽstas | pririesti | pririesta | pririestos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | pririẽsimas | pririesimi | pririesima | pririesimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | pririẽstinas | pririestini | pririestina | pririestinos |
| 半分詞（Pusdalyvis） | pririẽsdamas | pririẽsdami | pririẽsdama | pririẽsdamos |
副分詞（Padalyviai）
| 現在 | pririẽčiant |
|---|---|
| 過去 | prìrietus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | pririẽsdavus |
| 未来（Būsimojo laiko） | pririẽsiant |
| 様態分詞（Būdinys） | pririeste |