apriẽsti, apriẽčia, àprietė
意味
- 囲む、迂回するapsupti, aplenkti
Upelis iš trijų pusių apriẽčia kaimą.
小川が三方から村を囲む。
派生語
- aprietìmas
活用表
現在
| aš | apriečiù |
|---|---|
| tu | aprietì |
| jis, ji, jie, jos | apriẽčia |
| mes | apriẽčiame |
| jūs | apriẽčiate |
過去
| aš | àpriečiau |
|---|---|
| tu | àprietei |
| jis, ji, jie, jos | àprietė |
| mes | àprietėme |
| jūs | àprietėte |
過去習慣（Būtasis dažninis laikas）
| aš | apriẽsdavau |
|---|---|
| tu | apriẽsdavai |
| jis, ji, jie, jos | apriẽsdavo |
| mes | apriẽsdavome |
| jūs | apriẽsdavote |
未来（Būsimasis laikas）
| aš | apriẽsiu |
|---|---|
| tu | apriẽsi |
| jis, ji, jie, jos | apriẽs |
| mes | apriẽsime |
| jūs | apriẽsite |
仮定法（Tariamoji nuosaka）
| aš | apriẽsčiau |
|---|---|
| tu | apriẽstum |
| jis, ji, jie, jos | apriẽstų |
| mes | apriẽstumėme (apriẽstume) |
| jūs | apriẽstumėte |
命令法（Liepiamoji nuosaka）
| tu | apriẽsk |
|---|---|
| mes | apriẽskime |
| jūs | apriẽskite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | apriẽčiantis (apriẽčiąs) | apriẽčiantys (apriẽčią) | apriẽčianti | apriẽčiančios |
| 過去能動分詞 | àprietęs | àprietę | àprietusi | àprietusios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | apriẽsdavęs | apriẽsdavę | apriẽsdavusi | apriẽsdavusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | apriẽsiantis (apriẽsiąs) | apriẽsiantys (apriẽsią) | apriẽsianti | apriẽsiančios |
| 現在受動分詞 | apriečiamas | apriečiami | apriečiama | apriečiamos |
| 過去受動分詞 | apriẽstas | apriesti | apriesta | apriestos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | apriẽsimas | apriesimi | apriesima | apriesimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | apriẽstinas | apriestini | apriestina | apriestinos |
| 半分詞（Pusdalyvis） | apriẽsdamas | apriẽsdami | apriẽsdama | apriẽsdamos |
副分詞（Padalyviai）
| 現在 | apriẽčiant |
|---|---|
| 過去 | àprietus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | apriẽsdavus |
| 未来（Būsimojo laiko） | apriẽsiant |
| 様態分詞（Būdinys） | aprieste |