prikùsti, prikuñta, prikùto
意味
- 生長してくっつく、乾いてはりつくpriaugti, prilipti, pridžiūti
Žievė rudenį prikùto.
樹皮は秋にくっついた。
派生語
活用表
現在
| aš | prikuntù |
|---|---|
| tu | prikuntì |
| jis, ji, jie, jos | prikuñta |
| mes | prikuñtame |
| jūs | prikuñtate |
過去
| aš | prikutaũ |
|---|---|
| tu | prikutaĩ |
| jis, ji, jie, jos | prikùto |
| mes | prikùtome |
| jūs | prikùtote |
過去習慣（Būtasis dažninis laikas）
| aš | prikùsdavau |
|---|---|
| tu | prikùsdavai |
| jis, ji, jie, jos | prikùsdavo |
| mes | prikùsdavome |
| jūs | prikùsdavote |
未来（Būsimasis laikas）
| aš | prikùsiu |
|---|---|
| tu | prikùsi |
| jis, ji, jie, jos | prikùs |
| mes | prikùsime |
| jūs | prikùsite |
仮定法（Tariamoji nuosaka）
| aš | prikùsčiau |
|---|---|
| tu | prikùstum |
| jis, ji, jie, jos | prikùstų |
| mes | prikùstumėme (prikùstume) |
| jūs | prikùstumėte |
命令法（Liepiamoji nuosaka）
| tu | prikùsk |
|---|---|
| mes | prikùskime |
| jūs | prikùskite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | prikuñtantis (prikuñtąs) | prikuñtantys (prikuñtą) | prikuñtanti | prikuñtančios |
| 過去能動分詞 | prikùtęs | prikùtę | prikùtusi | prikùtusios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | prikùsdavęs | prikùsdavę | prikùsdavusi | prikùsdavusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | prikùsiantis (prikùsiąs) | prikùsiantys (prikùsią) | prikùsianti | prikùsiančios |
| 現在受動分詞 | prikuntamas | prikuntami | prikuntama | prikuntamos |
| 過去受動分詞 | prikùstas | prikusti | prikusta | prikustos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | prikùsimas | prikusimi | prikusima | prikusimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | prikùstinas | prikustini | prikustina | prikustinos |
| 半分詞（Pusdalyvis） | prikùsdamas | prikùsdami | prikùsdama | prikùsdamos |
副分詞（Padalyviai）
| 現在 | prikuñtant |
|---|---|
| 過去 | prikùtus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | prikùsdavus |
| 未来（Būsimojo laiko） | prikùsiant |
| 様態分詞（Būdinys） | prikuste |