nū́sti, nū́sta, nū́do
意味
焦がれる
強く望む、切望する、恋しく思う、嘆くlabai geisti, trokšti, ilgėtis, gedautiNū́stu, ilgiuosi namų.
家が恋しくてたまらない。
派生語
- nūdìmas – ilgesys, trokimas
活用表
現在
| aš | nū́stu |
|---|---|
| tu | nū́sti |
| jis, ji, jie, jos | nū́sta |
| mes | nū́stame |
| jūs | nū́state |
過去
| aš | nū́dau |
|---|---|
| tu | nū́dai |
| jis, ji, jie, jos | nū́do |
| mes | nū́dome |
| jūs | nū́dote |
過去習慣（Būtasis dažninis laikas）
| aš | nū́sdavau |
|---|---|
| tu | nū́sdavai |
| jis, ji, jie, jos | nū́sdavo |
| mes | nū́sdavome |
| jūs | nū́sdavote |
未来（Būsimasis laikas）
| aš | nū́siu |
|---|---|
| tu | nū́si |
| jis, ji, jie, jos | nūs |
| mes | nū́sime |
| jūs | nū́site |
仮定法（Tariamoji nuosaka）
| aš | nū́sčiau |
|---|---|
| tu | nū́stum |
| jis, ji, jie, jos | nū́stų |
| mes | nū́stumėme (nū́stume) |
| jūs | nū́stumėte |
命令法（Liepiamoji nuosaka）
| tu | nū́sk |
|---|---|
| mes | nū́skime |
| jūs | nū́skite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | nū́stantis (nū́stąs) | nū́stantys (nū́stą) | nū́stanti | nū́stančios |
| 過去能動分詞 | nū́dęs | nū́dę | nū́dusi | nū́dusios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | nū́sdavęs | nū́sdavę | nū́sdavusi | nū́sdavusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | nū́siantis (nū́siąs) | nū́siantys (nū́sią) | nū́sianti | nū́siančios |
| 現在受動分詞 | nūstamas | nūstami | nūstama | nūstamos |
| 過去受動分詞 | nū́stas | nūsti | nūsta | nūstos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | nū́simas | nūsimi | nūsima | nūsimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | nū́stinas | nūstini | nūstina | nūstinos |
| 半分詞（Pusdalyvis） | nū́sdamas | nū́sdami | nū́sdama | nū́sdamos |
副分詞（Padalyviai）
| 現在 | nū́stant |
|---|---|
| 過去 | nū́dus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | nū́sdavus |
| 未来（Būsimojo laiko） | nū́siant |
| 様態分詞（Būdinys） | nūste |