nuū̃žti, nuū̃žia, nùūžė
意味
- 唸りを上げて飛び去るūžiant nulėkti, nutolti
Viesulas nùūžė mišku (per mišką).
突風が森の中を唸りを上げて通り過ぎた。
注記
- nuū̃žti は ū̃žti の派生語です。
派生語
- nuūžìmas
活用表
現在
| aš | nuūžiù |
|---|---|
| tu | nuūžì |
| jis, ji, jie, jos | nuū̃žia |
| mes | nuū̃žiame |
| jūs | nuū̃žiate |
過去
| aš | nùūžiau |
|---|---|
| tu | nùūžei |
| jis, ji, jie, jos | nùūžė |
| mes | nùūžėme |
| jūs | nùūžėte |
過去習慣（Būtasis dažninis laikas）
| aš | nuū̃ždavau |
|---|---|
| tu | nuū̃ždavai |
| jis, ji, jie, jos | nuū̃ždavo |
| mes | nuū̃ždavome |
| jūs | nuū̃ždavote |
未来（Būsimasis laikas）
| aš | nuū̃šiu |
|---|---|
| tu | nuū̃ši |
| jis, ji, jie, jos | nuū̃š |
| mes | nuū̃šime |
| jūs | nuū̃šite |
仮定法（Tariamoji nuosaka）
| aš | nuū̃žčiau |
|---|---|
| tu | nuū̃žtum |
| jis, ji, jie, jos | nuū̃žtų |
| mes | nuū̃žtumėme (nuū̃žtume) |
| jūs | nuū̃žtumėte |
命令法（Liepiamoji nuosaka）
| tu | nuū̃žk |
|---|---|
| mes | nuū̃žkime |
| jūs | nuū̃žkite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | nuū̃žiantis (nuū̃žiąs) | nuū̃žiantys (nuū̃žią) | nuū̃žianti | nuū̃žiančios |
| 過去能動分詞 | nùūžęs | nùūžę | nùūžusi | nùūžusios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | nuū̃ždavęs | nuū̃ždavę | nuū̃ždavusi | nuū̃ždavusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | nuū̃šiantis (nuū̃šiąs) | nuū̃šiantys (nuū̃šią) | nuū̃šianti | nuū̃šiančios |
| 現在受動分詞 | nuūžiamas | nuūžiami | nuūžiama | nuūžiamos |
| 過去受動分詞 | nuū̃žtas | nuūžti | nuūžta | nuūžtos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | nuū̃šimas | nuūšimi | nuūšima | nuūšimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | nuū̃žtinas | nuūžtini | nuūžtina | nuūžtinos |
| 半分詞（Pusdalyvis） | nuū̃ždamas | nuū̃ždami | nuū̃ždama | nuū̃ždamos |
副分詞（Padalyviai）
| 現在 | nuū̃žiant |
|---|---|
| 過去 | nùūžus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | nuū̃ždavus |
| 未来（Būsimojo laiko） | nuū̃šiant |
| 様態分詞（Būdinys） | nuūžte |