ū̃žti, ū̃žia, ū̃žė

動詞· 第1活用· 過去形 -ė 型

意味

唸る
低く長く響く音を立てる
išduoti žemą, pratisą garsą, gausti
Miškas, vėjas, vilnys ū̃žia.
森や風、波が唸る。
騒ぐ
騒ぐ、暴れる
triukšmauti, siausti
Vaikai, neū̃žkite!
子どもたち、騒ぐな！
叱る
叱る、ぶつぶつ言う
bartis, burbėti
Ū̃žti ant vaikų.
子どもに小言を言う。
楽しむ、宴を開く、飲む
linksmintis, puotauti, gerti
Jaunimas linksminosi, šoko, ū̃žė.
若者たちは楽しんだ、踊った、宴を開いた。

派生語

ūžìmas – ilgas, žemas, dundantis garsas

接頭辞付き動詞

atū̃žti – ūžiant artėti (priartėti)
išū̃žti – su triukšmu išeiti
nuū̃žti – ūžiant nulėkti, nutolti
parū̃žti – su triukšmu pargrįžti.
paū̃žti – kiek ūžti
praū̃žti – ūžiant praeiti, pralėkti
priū̃žti – ūžimu privarginti
suū̃žti – imti ūžti
užū̃žti – imti ūžti

活用表

現在

aš	ūžiù
tu	ūžì
jis, ji, jie, jos	ū̃žia
mes	ū̃žiame
jūs	ū̃žiate

過去

aš	ūžiaũ
tu	ūžeĩ
jis, ji, jie, jos	ū̃žė
mes	ū̃žėme
jūs	ū̃žėte

過去習慣（Būtasis dažninis laikas）

aš	ū̃ždavau
tu	ū̃ždavai
jis, ji, jie, jos	ū̃ždavo
mes	ū̃ždavome
jūs	ū̃ždavote

未来（Būsimasis laikas）

aš	ū̃šiu
tu	ū̃ši
jis, ji, jie, jos	ū̃š
mes	ū̃šime
jūs	ū̃šite

仮定法（Tariamoji nuosaka）

aš	ū̃žčiau
tu	ū̃žtum
jis, ji, jie, jos	ū̃žtų
mes	ū̃žtumėme (ū̃žtume)
jūs	ū̃žtumėte

命令法（Liepiamoji nuosaka）

tu	ū̃žk
mes	ū̃žkime
jūs	ū̃žkite

分詞

	男性単数	男性複数	女性単数	女性複数
現在能動分詞	ū̃žiantis (ū̃žiąs)	ū̃žiantys (ū̃žią)	ū̃žianti	ū̃žiančios
過去能動分詞	ū̃žęs	ū̃žę	ū̃žusi	ū̃žusios
過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis）	ū̃ždavęs	ū̃ždavę	ū̃ždavusi	ū̃ždavusios
未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis）	ū̃šiantis (ū̃šiąs)	ū̃šiantys (ū̃šią)	ū̃šianti	ū̃šiančios
現在受動分詞	ūžiamas	ūžiami	ūžiama	ūžiamos
過去受動分詞	ū̃žtas	ūžti	ūžta	ūžtos
未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis）	ū̃šimas	ūšimi	ūšima	ūšimos
必要分詞（Reikiamybės dalyvis）	ū̃žtinas	ūžtini	ūžtina	ūžtinos
半分詞（Pusdalyvis）	ū̃ždamas	ū̃ždami	ū̃ždama	ū̃ždamos

副分詞（Padalyviai）

現在	ū̃žiant
過去	ū̃žus
過去習慣（Būtojo dažninio laiko）	ū̃ždavus
未来（Būsimojo laiko）	ū̃šiant
様態分詞（Būdinys）	ūžte