nušvìsti, nušviñta, nušvìto
意味
明るむ
明るくなるpasidaryti šviesiamNušvìto visa padangė.
空全体が明るくなった。
- 光り始めるpradėti šviesti
Nušvìto saulutė.
お日様が光り始めた。
- 陽気になるpralinksmėti
Parėjo visas nušvìtęs.
すっかり陽気になって帰って来た。
派生語
活用表
現在
| aš | nušvintù |
|---|---|
| tu | nušvintì |
| jis, ji, jie, jos | nušviñta |
| mes | nušviñtame |
| jūs | nušviñtate |
過去
| aš | nušvitaũ |
|---|---|
| tu | nušvitaĩ |
| jis, ji, jie, jos | nušvìto |
| mes | nušvìtome |
| jūs | nušvìtote |
過去習慣（Būtasis dažninis laikas）
| aš | nušvìsdavau |
|---|---|
| tu | nušvìsdavai |
| jis, ji, jie, jos | nušvìsdavo |
| mes | nušvìsdavome |
| jūs | nušvìsdavote |
未来（Būsimasis laikas）
| aš | nušvìsiu |
|---|---|
| tu | nušvìsi |
| jis, ji, jie, jos | nušvìs |
| mes | nušvìsime |
| jūs | nušvìsite |
仮定法（Tariamoji nuosaka）
| aš | nušvìsčiau |
|---|---|
| tu | nušvìstum |
| jis, ji, jie, jos | nušvìstų |
| mes | nušvìstumėme (nušvìstume) |
| jūs | nušvìstumėte |
命令法（Liepiamoji nuosaka）
| tu | nušvìsk |
|---|---|
| mes | nušvìskime |
| jūs | nušvìskite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | nušviñtantis (nušviñtąs) | nušviñtantys (nušviñtą) | nušviñtanti | nušviñtančios |
| 過去能動分詞 | nušvìtęs | nušvìtę | nušvìtusi | nušvìtusios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | nušvìsdavęs | nušvìsdavę | nušvìsdavusi | nušvìsdavusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | nušvìsiantis (nušvìsiąs) | nušvìsiantys (nušvìsią) | nušvìsianti | nušvìsiančios |
| 現在受動分詞 | nušvintamas | nušvintami | nušvintama | nušvintamos |
| 過去受動分詞 | nušvìstas | nušvisti | nušvista | nušvistos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | nušvìsimas | nušvisimi | nušvisima | nušvisimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | nušvìstinas | nušvistini | nušvistina | nušvistinos |
| 半分詞（Pusdalyvis） | nušvìsdamas | nušvìsdami | nušvìsdama | nušvìsdamos |
副分詞（Padalyviai）
| 現在 | nušviñtant |
|---|---|
| 過去 | nušvìtus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | nušvìsdavus |
| 未来（Būsimojo laiko） | nušvìsiant |
| 様態分詞（Būdinys） | nušviste |