kalbe͏̇́jimas
名詞· 男性· 第1変化· アクセント・タイプ 1
意味
- 話すことkalbėti 1
Viešàsis kalbe͏̇́jimas.
人前での スピーチ。
- 話すことkalbėti 2
Ar̃ kalbe͏̇́jimas telefonù vairúojant yrà pavojìngas?
運転中に電話で話すことは危険か。
- pasakoti, aptarti
Màno kalbe͏̇́jimai daugiáusia apiẽ naujàs knygàs.
私の話は主に新しい本についてだ。
- mokėti kalbą; sugebėti reikšti mintis žodžiais
Kalbe͏̇́jimas lietùviškai.
リトアニア語を話せること。
注記
- kalbe͏̇́jimas は kalbe͏̇́ti の派生語です。
接頭辞付き動詞
- apkalbe͏̇́jimas – nepalankios kalbos apie kitą žmogų už akių
- atkalbe͏̇́jimas – kalbėjimas, kad kas nors atsisakytų ketinimo ar nustotų ką daryti
- įkalbe͏̇́jimas – kieno, ką nors įtikinėjimas kalbant
- iškalbe͏̇́jimas – ką nors išsakymas žodžiais, pasakymas
- nukalbe͏̇́jimas – įtikinimas ko nors atsisakyti
- pakalbe͏̇́jimas – trumpas pokalbis
- pérkalbėjimas – įkalbėjimas pakeisti sprendimą
- prakalbe͏̇́jimas
- prikalbe͏̇́jimas – kalbėjimas, bandant ką nors įtikinti
- sukalbe͏̇́jimas – maldos ar kito teksto ištarimas
- užkalbe͏̇́jimas – magiški žodžiai, kuriais gydoma ar saugoma
変化表
| 単数 | 複数 | |
|---|---|---|
| 主格 | kalbe͏̇́jimas | kalbe͏̇́jimai |
| 属格 | kalbe͏̇́jimo | kalbe͏̇́jimų |
| 与格 | kalbe͏̇́jimui | kalbe͏̇́jimams |
| 対格 | kalbe͏̇́jimą | kalbe͏̇́jimus |
| 具格 | kalbe͏̇́jimu | kalbe͏̇́jimais |
| 位格 | kalbe͏̇́jime | kalbe͏̇́jimuose |
| 呼格 | kalbe͏̇́jime | kalbe͏̇́jimai |