検索

kalbà

名詞· 女性· 第2変化· アクセント・タイプ 4

意味

  • 言語

    言語学· vns.
    言葉で思考を表す体系
    minčių reiškimo žodžiais sistema

    Gimtóji kalbà.

    母語。

  • 言語

    ある民族や集団の人々が使う、（人工的なエスペラントや、古代ギリシア語・ラテン語・サンスクリットなど）言語体系
    tokia sistema, vartojama tam tikros tautos ar grupės žmonių: (nenatūrali, tikslingai sukurta, pvz., esperanto). (pvz., senovės graikų ir lotynų, sanskritas).

    Lietùvių [lãtvių, súomių] kalbà.

    リトアニア語［ラトビア語、フィンランド語］。

  • 言葉遣い

    vns.
    言語体系の変種：ある種の表現方法、文体
    tokiõs sistemos atmaina: tam tikras minčių reiškimo būdas, stilius: • žargonas, Ezopo kalba.

    Valstýbinė kalbà.

    国語。

  • 言語能力

    vns.
    言葉で考えを表す実践的な能力
    praktinis sugebėjimas kalbėti, reikšti žodžiais mintis; amas, žadas

    Netèkti kalbõs.

    話す能力を失う。

  • 会話

    会話、対話
    kalbėjimas, pašnekesys, pokalbis

    Nukreĩpti [nusùkti] kal̃bą.

    話の方向を向けた［逸らした］。

例文
  • "Viena kalbos pusė yra noras ką nors perduoti", sako jis.
    「言葉の一面は、伝達しようとする意志である」と彼は言う。
  • Paprašėme jo pasakyti kalbą.
    我々は彼に演説を頼んだ。
  • Vokiečių kalba nėra lengva.
    ドイツ語はやさしい言語ではありません。
  • Studentas labai jautriai priėmė vertinimo komisijos kritines pastabas apie jo kalbą.
    その学生は、自分の弁論に対して審査員が批判的に述べたことをひどく気にした。
  • Tas žmogus kalba viena, o galvoja kita.
    あの人は口と腹が反対だ。
派生語
  • kal̃bos – gandai, plepalai, paskalos, apkalbos
変化表
単数複数
主格kalbà kal̃bos
属格kalbõs kalbų̃
与格kal̃bai kalbóms
対格kal̃bą kalbàs
具格kalbà kalbomìs
位格kalbojè kalbosè
呼格kal̃ba kal̃bos