šū́stelėjimas
意味
- staiga mestis, pajudėti, leistis kuria kryptimi; šastelėti: • liuoktelėti, stryktelėti, siūbtelėti.
Šuõ víenu šū́stelėjimu péršoko per̃ tvõrą.
犬は一跳びで柵を飛び越えた。
変化表
| 単数 | 複数 | |
|---|---|---|
| 主格 | šū́stelėjimas | šū́stelėjimai |
| 属格 | šū́stelėjimo | šū́stelėjimų |
| 与格 | šū́stelėjimui | šū́stelėjimams |
| 対格 | šū́stelėjimą | šū́stelėjimus |
| 具格 | šū́stelėjimu | šū́stelėjimais |
| 位格 | šū́stelėjime | šū́stelėjimuose |
| 呼格 | šū́stelėjime | šū́stelėjimai |