švilpìmas

意味

口笛
→ švil̃pti – 口や笛などを吹いて高い音を出すこと
skleisti pratisą garsą pučiant (lūpomis, švilpyne ar kuo kitu)
Pade͏̇́k švilpỹnę į̃ šãlį – jaũ mán gálvą nuõ tàvo švilpìmo gẽlia.
笛は置いてくれ。君の口笛で頭が痛くなる。
→ švil̃pti – 器具などで高い音を鳴らすこと
tam tikru prietaisu kelti, skleisti pratisą garsą; ūkti
Gárvežio švilpìmas prižãdino vaĩką.
機関車の汽笛が子供を起こした。
さえずり
→ švil̃pti – 甲高く長くさえずること
skardžiai tęsiamai čiulbėti, leisti švilpesio garsą
Nèt ir̃ žiemõs laikù gãlima girde͏̇́ti vandenìnių strazdų̃ malõnų vìrpamą švilpìmą.
冬でも、河鴉の心地よいさえずりが聞こえる。
→ švil̃pti – 普通、風がひゅうひゅうと吹くこと
su švilpesiu pūsti (ppr. apie vėją)
Nubùdęs nãktį jìs išgir̃sdavo tìk ve͏̇́jo švilpìmą.
夜に目が覚めると、聞こえるのは風の音だけだった。
風切り音
→ švil̃pti – 速く飛ぶまたは振るときに、ひゅっと音を立てること
kelti švilpesį, zvimbesį smarkiai lekiant, mosuojant ir pan.
Bùvo girde͏̇́ti kul̃kų švilpìmas.
弾丸が飛ぶ音が聞こえた。

接頭辞付き動詞

変化表

検索のコツ