šventàsis
名詞· 男性
意味
- 神話や歴史の人物で、宗教の務めを誠実に果たし、死後に教会から信者の守護者と認められた人物mitinis ar istorinis asmuo, išgarsėjęs sąžiningu religinių pareigų vykdymu ir po mirties Bažnyčios paskelbtas tikinčiųjų globėju
Šventų̃jų pavéikslai.
聖人たちの絵画。
名詞· 男性
Šventų̃jų pavéikslai.
聖人たちの絵画。