šiū́stelėjimas
意味
- staiga papūsti; dvelktelėti, pūstelėti
Ve͏̇́jo šiū́stelėjimas.
風の一吹き。
- staiga įpilti, paberti; šiūptelėti
Staigùs sme͏̇̃lio šiū́stelėjimas į̃ duõbę.
穴へ砂を突然注ぐこと。
変化表
| 単数 | 複数 | |
|---|---|---|
| 主格 | šiū́stelėjimas | šiū́stelėjimai |
| 属格 | šiū́stelėjimo | šiū́stelėjimų |
| 与格 | šiū́stelėjimui | šiū́stelėjimams |
| 対格 | šiū́stelėjimą | šiū́stelėjimus |
| 具格 | šiū́stelėjimu | šiū́stelėjimais |
| 位格 | šiū́stelėjime | šiū́stelėjimuose |
| 呼格 | šiū́stelėjime | šiū́stelėjimai |