検索

įšneke͏̇́jimas

名詞· 第1変化

意味
  • 説得

    話して説得すること
    ko įkalbėjimas, kalbant priversti sutikti
注記
変化表
単数複数
主格įšnekėjimas įšnekėjimai
属格įšnekėjimo įšnekėjimų
与格įšnekėjimui įšnekėjimams
対格įšnekėjimą įšnekėjimus
具格įšnekėjimu įšnekėjimais
位格įšnekėjime įšnekėjimuose
呼格įšnekėjime įšnekėjimai