įdùmti, į̃dumia, įdū́mė
意味
- 吹き込むįpūsti, įpustyti
Snaigių vėjas net į vidų įdū́mė.
雪の風が中にまで吹き込んだ。
- 吹いて火を付けるpučiant įdegti.
Dumk nedumk, virtuvas nebeįsidum̃s – žarijos užgesusios.
吹いても吹かなくても、台所に火はもう付かない。熾は消えている。
駆け込む
素早く入る、駆け込むgreitai įeiti, įbėgti, įvažiuotiIšalkę vaikai dumtè įdū́mė į vidų.
空腹の子どもたちが中へ駆け込んだ。
注記
- įdùmti は dùmti の派生語です。
派生語
- įdūmìmas
活用表
現在
| aš | į̃dumiu |
|---|---|
| tu | į̃dumi |
| jis, ji, jie, jos | į̃dumia |
| mes | į̃dumiame |
| jūs | į̃dumiate |
過去
| aš | įdū́miau |
|---|---|
| tu | įdū́mei |
| jis, ji, jie, jos | įdū́mė |
| mes | įdū́mėme |
| jūs | įdū́mėte |
過去習慣（Būtasis dažninis laikas）
| aš | įdùmdavau |
|---|---|
| tu | įdùmdavai |
| jis, ji, jie, jos | įdùmdavo |
| mes | įdùmdavome |
| jūs | įdùmdavote |
未来（Būsimasis laikas）
| aš | įdùmsiu |
|---|---|
| tu | įdùmsi |
| jis, ji, jie, jos | įdums |
| mes | įdùmsime |
| jūs | įdùmsite |
仮定法（Tariamoji nuosaka）
| aš | įdùmčiau |
|---|---|
| tu | įdùmtum |
| jis, ji, jie, jos | įdùmtų |
| mes | įdùmtumėme (įdùmtume) |
| jūs | įdùmtumėte |
命令法（Liepiamoji nuosaka）
| tu | įdùmk |
|---|---|
| mes | įdùmkime |
| jūs | įdùmkite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | į̃dumiantis (į̃dumiąs) | į̃dumiantys (į̃dumią) | į̃dumianti | į̃dumiančios |
| 過去能動分詞 | įdū́męs | įdū́mę | įdū́musi | įdū́musios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | įdùmdavęs | įdùmdavę | įdùmdavusi | įdùmdavusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | įdùmsiantis (įdùmsiąs) | įdùmsiantys (įdùmsią) | įdùmsianti | įdùmsiančios |
| 現在受動分詞 | įdumiamas | įdumiami | įdumiama | įdumiamos |
| 過去受動分詞 | įdùmtas | įdumti | įdumta | įdumtos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | įdùmsimas | įdumsimi | įdumsima | įdumsimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | įdùmtinas | įdumtini | įdumtina | įdumtinos |
| 半分詞（Pusdalyvis） | įdùmdamas | įdùmdami | įdùmdama | įdùmdamos |
副分詞（Padalyviai）
| 現在 | į̃dumiant |
|---|---|
| 過去 | įdū́mus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | įdùmdavus |
| 未来（Būsimojo laiko） | įdùmsiant |
| 様態分詞（Būdinys） | įdumte |