viẽpti, viẽpia, viẽpė
意味
- 口を開けて歯をむき出すžioti, verti lūpas, burną, snukį
Šuo jau dantis viẽpia (pyksta).
犬がもう歯をむき出している(怒っている)。
派生語
- viepìmas – dantų atidengimas atitraukiant lūpas
- viepìmasis
活用表
現在
| aš | viepiù |
|---|---|
| tu | viepì |
| jis, ji, jie, jos | viẽpia |
| mes | viẽpiame |
| jūs | viẽpiate |
過去
| aš | viepiaũ |
|---|---|
| tu | viepeĩ |
| jis, ji, jie, jos | viẽpė |
| mes | viẽpėme |
| jūs | viẽpėte |
過去習慣(Būtasis dažninis laikas)
| aš | viẽpdavau |
|---|---|
| tu | viẽpdavai |
| jis, ji, jie, jos | viẽpdavo |
| mes | viẽpdavome |
| jūs | viẽpdavote |
未来(Būsimasis laikas)
| aš | viẽpsiu |
|---|---|
| tu | viẽpsi |
| jis, ji, jie, jos | viẽps |
| mes | viẽpsime |
| jūs | viẽpsite |
仮定法(Tariamoji nuosaka)
| aš | viẽpčiau |
|---|---|
| tu | viẽptum |
| jis, ji, jie, jos | viẽptų |
| mes | viẽptumėme (viẽptume) |
| jūs | viẽptumėte |
命令法(Liepiamoji nuosaka)
| tu | viẽpk |
|---|---|
| mes | viẽpkime |
| jūs | viẽpkite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | viẽpiantis (viẽpiąs) | viẽpiantys (viẽpią) | viẽpianti | viẽpiančios |
| 過去能動分詞 | viẽpęs | viẽpę | viẽpusi | viẽpusios |
| 過去習慣能動分詞(Būtojo dažninio laiko veikiamasis) | viẽpdavęs | viẽpdavę | viẽpdavusi | viẽpdavusios |
| 未来能動分詞(Būsimojo laiko veikiamasis) | viẽpsiantis (viẽpsiąs) | viẽpsiantys (viẽpsią) | viẽpsianti | viẽpsiančios |
| 現在受動分詞 | viepiamas | viepiami | viepiama | viepiamos |
| 過去受動分詞 | viẽptas | viepti | viepta | vieptos |
| 未来受動分詞(Būsimojo laiko neveikiamasis) | viẽpsimas | viepsimi | viepsima | viepsimos |
| 必要分詞(Reikiamybės dalyvis) | viẽptinas | vieptini | vieptina | vieptinos |
| 半分詞(Pusdalyvis) | viẽpdamas | viẽpdami | viẽpdama | viẽpdamos |
副分詞(Padalyviai)
| 現在 | viẽpiant |
|---|---|
| 過去 | viẽpus |
| 過去習慣(Būtojo dažninio laiko) | viẽpdavus |
| 未来(Būsimojo laiko) | viẽpsiant |
| 様態分詞(Būdinys) | viepte |