検索

suránkiojimas

名詞· 第1変化

意味
  • かき集め

    掻き集めること
    veiksmas, kai ką nors suránkioja į vieną vietą
注記
変化表
単数複数
主格surankiojimas surankiojimai
属格surankiojimo surankiojimų
与格surankiojimui surankiojimams
対格surankiojimą surankiojimus
具格surankiojimu surankiojimais
位格surankiojime surankiojimuose
呼格surankiojime surankiojimai