検索

prae͏̇́sti, prae͏̇́da, prae͏̇́dė

動詞· 第1活用· 過去形 -ė 型

意味
  • 食い破る

    かじって穴を開ける
    išėsti skylę

    Šuo prae͏̇́dė maitos šoną.

    犬が肉の脇腹に穴を開けた。

  • 腐食する

    酸や塩が腐食して穴を開ける
    pragraužti (apie rūgštis, druskas)

    Druska prae͏̇́dė pirštą kruvinai.

    塩が指を蝕んで血まみれにした。

  • 擦り減らす

    噛んですり減らす
    pradildyti valgant

    Dantis prae͏̇́dęs, proto neįgijęs.

    歯はすり減ったが、知恵は身に付かない。

注記
  • prae͏̇́sti は e͏̇́sti の派生語です。
派生語
活用表

現在

ašprae͏̇́du
tuprae͏̇́di
jis, ji, jie, josprae͏̇́da
mesprae͏̇́dame
jūsprae͏̇́date

過去

ašprae͏̇́džiau
tuprae͏̇́dei
jis, ji, jie, josprae͏̇́dė
mesprae͏̇́dėme
jūsprae͏̇́dėte

過去習慣(Būtasis dažninis laikas)

ašprae͏̇́sdavau
tuprae͏̇́sdavai
jis, ji, jie, josprae͏̇́sdavo
mesprae͏̇́sdavome
jūsprae͏̇́sdavote

未来(Būsimasis laikas)

ašprae͏̇́siu
tuprae͏̇́si
jis, ji, jie, jospraės
mesprae͏̇́sime
jūsprae͏̇́site

仮定法(Tariamoji nuosaka)

ašprae͏̇́sčiau
tuprae͏̇́stum
jis, ji, jie, josprae͏̇́stų
mesprae͏̇́stumėme (prae͏̇́stume)
jūsprae͏̇́stumėte

命令法(Liepiamoji nuosaka)

tuprae͏̇́sk
mesprae͏̇́skime
jūsprae͏̇́skite
分詞
男性単数男性複数女性単数女性複数
現在能動分詞prae͏̇́dantis (prae͏̇́dąs)prae͏̇́dantys (prae͏̇́dą)prae͏̇́danti prae͏̇́dančios
過去能動分詞prae͏̇́dęs prae͏̇́dę prae͏̇́dusi prae͏̇́dusios
過去習慣能動分詞(Būtojo dažninio laiko veikiamasis)prae͏̇́sdavęs prae͏̇́sdavę prae͏̇́sdavusi prae͏̇́sdavusios
未来能動分詞(Būsimojo laiko veikiamasis)prae͏̇́siantis (prae͏̇́siąs)prae͏̇́siantys (prae͏̇́sią)prae͏̇́sianti prae͏̇́siančios
現在受動分詞praėdamas praėdami praėdama praėdamos
過去受動分詞prae͏̇́stas praėsti praėsta praėstos
未来受動分詞(Būsimojo laiko neveikiamasis)prae͏̇́simas praėsimi praėsima praėsimos
必要分詞(Reikiamybės dalyvis)prae͏̇́stinas praėstini praėstina praėstinos
半分詞(Pusdalyvis)prae͏̇́sdamas prae͏̇́sdami prae͏̇́sdama prae͏̇́sdamos
副分詞(Padalyviai)
現在prae͏̇́dant
過去prae͏̇́dus
過去習慣(Būtojo dažninio laiko)prae͏̇́sdavus
未来(Būsimojo laiko)prae͏̇́siant
様態分詞(Būdinys)praėste