onomatope͏̇́ja
意味
擬音語
言語学自然や他の音を真似したり繰り返したりして語を作ること；そうして作られた語žodžių darymas, pamėgdžiojant ar atkartojant gamtos ir kitokius garsus (pvz.: iš ; ). tokiu būdu sudarytas žodiskukuoti
擬声法
言語学· lit.文体の技法の一つで、擬音語などの語を選び並べて言葉を生き生きさせ、音の印象や情景を強める表現stiliaus figūra – garsažodžių ir kitokių žodžių parinkimas ir išdėstymas tekste, siekiant pagyvinti kalbą, sukelti ar sustiprinti norimą garsinį įspūdį, suintensyvinti vaizdąOnomatope͏̇́jos dažniáusiai vartójamos poèzijoje.
擬音語は主に詩で使われる。
変化表
| 単数 | 複数 | |
|---|---|---|
| 主格 | onomatope͏̇́ja | onomatope͏̇́jos |
| 属格 | onomatope͏̇́jos | onomatope͏̇́jų |
| 与格 | onomatope͏̇́jai | onomatope͏̇́joms |
| 対格 | onomatope͏̇́ją | onomatope͏̇́jas |
| 具格 | onomatope͏̇́ja | onomatope͏̇́jomis |
| 位格 | onomatope͏̇́joje | onomatope͏̇́jose |
| 呼格 | onomatope͏̇́ja | onomatope͏̇́jos |