検索

nue͏̇́sti, nue͏̇́da, nue͏̇́dė

動詞· 第1活用· 過去形 -ė 型

意味
  • 食べ尽くす

    食べて消費する
    ėdant suvartoti

    Galvijai dobilus nue͏̇́dė.

    家畜がクローバーを食べ尽くした。

  • かじって押しのける、損をさせる
    ėdant nustumti, nuskriausti

    Didesni paršai nue͏̇̃s mažesnį.

    大きい子豚が小さいほうを押しのける。

  • 噛んで擦り減らす
    ėdant nudilinti

    Senõs karvės nuėstì dantys.

    年老いた雌牛の歯が擦り減った。

  • 腐食する

    化学的に作用して侵す
    chemiškai veikiant, nugraužti

    Šarmas nue͏̇́dė rankas.

    アルカリが手を侵した。

注記
派生語
  • nuėdìmas
活用表

現在

ašnue͏̇́du
tunue͏̇́di
jis, ji, jie, josnue͏̇́da
mesnue͏̇́dame
jūsnue͏̇́date

過去

ašnue͏̇́džiau
tunue͏̇́dei
jis, ji, jie, josnue͏̇́dė
mesnue͏̇́dėme
jūsnue͏̇́dėte

過去習慣(Būtasis dažninis laikas)

ašnue͏̇́sdavau
tunue͏̇́sdavai
jis, ji, jie, josnue͏̇́sdavo
mesnue͏̇́sdavome
jūsnue͏̇́sdavote

未来(Būsimasis laikas)

ašnue͏̇́siu
tunue͏̇́si
jis, ji, jie, josnuės
mesnue͏̇́sime
jūsnue͏̇́site

仮定法(Tariamoji nuosaka)

ašnue͏̇́sčiau
tunue͏̇́stum
jis, ji, jie, josnue͏̇́stų
mesnue͏̇́stumėme (nue͏̇́stume)
jūsnue͏̇́stumėte

命令法(Liepiamoji nuosaka)

tunue͏̇́sk
mesnue͏̇́skime
jūsnue͏̇́skite
分詞
男性単数男性複数女性単数女性複数
現在能動分詞nue͏̇́dantis (nue͏̇́dąs)nue͏̇́dantys (nue͏̇́dą)nue͏̇́danti nue͏̇́dančios
過去能動分詞nue͏̇́dęs nue͏̇́dę nue͏̇́dusi nue͏̇́dusios
過去習慣能動分詞(Būtojo dažninio laiko veikiamasis)nue͏̇́sdavęs nue͏̇́sdavę nue͏̇́sdavusi nue͏̇́sdavusios
未来能動分詞(Būsimojo laiko veikiamasis)nue͏̇́siantis (nue͏̇́siąs)nue͏̇́siantys (nue͏̇́sią)nue͏̇́sianti nue͏̇́siančios
現在受動分詞nuėdamas nuėdami nuėdama nuėdamos
過去受動分詞nue͏̇́stas nuėsti nuėsta nuėstos
未来受動分詞(Būsimojo laiko neveikiamasis)nue͏̇́simas nuėsimi nuėsima nuėsimos
必要分詞(Reikiamybės dalyvis)nue͏̇́stinas nuėstini nuėstina nuėstinos
半分詞(Pusdalyvis)nue͏̇́sdamas nue͏̇́sdami nue͏̇́sdama nue͏̇́sdamos
副分詞(Padalyviai)
現在nue͏̇́dant
過去nue͏̇́dus
過去習慣(Būtojo dažninio laiko)nue͏̇́sdavus
未来(Būsimojo laiko)nue͏̇́siant
様態分詞(Būdinys)nuėste