検索

nutrėmìmas

ヌトレミマス

名詞· 第1変化

意味
  • 追放

    命令で人を他所へ強制移住させること
    priverstinis asmens iškeldinimas į kitą vietą
注記
変化表
単数複数
主格nutrėmimas nutrėmimai
属格nutrėmimo nutrėmimų
与格nutrėmimui nutrėmimams
対格nutrėmimą nutrėmimus
具格nutrėmimu nutrėmimais
位格nutrėmime nutrėmimuose
呼格nutrėmime nutrėmimai