nutaũsti, nutaũsta, nutaũto
意味
- 民族的特徴を失う、同化するnetekti tautinių ypatybių, asimiliuotis
Išvažiavo iš gimto krašto ir nutaũto.
生まれ故郷を離れ、同化した。
派生語
- nutautìmas – tautinio savitumo netekimas, asimiliacija
活用表
現在
| aš | nutaustù |
|---|---|
| tu | nutaustì |
| jis, ji, jie, jos | nutaũsta |
| mes | nutaũstame |
| jūs | nutaũstate |
過去
| aš | nutautaũ |
|---|---|
| tu | nutautaĩ |
| jis, ji, jie, jos | nutaũto |
| mes | nutaũtome |
| jūs | nutaũtote |
過去習慣（Būtasis dažninis laikas）
| aš | nutaũsdavau |
|---|---|
| tu | nutaũsdavai |
| jis, ji, jie, jos | nutaũsdavo |
| mes | nutaũsdavome |
| jūs | nutaũsdavote |
未来（Būsimasis laikas）
| aš | nutaũsiu |
|---|---|
| tu | nutaũsi |
| jis, ji, jie, jos | nutaũs |
| mes | nutaũsime |
| jūs | nutaũsite |
仮定法（Tariamoji nuosaka）
| aš | nutaũsčiau |
|---|---|
| tu | nutaũstum |
| jis, ji, jie, jos | nutaũstų |
| mes | nutaũstumėme (nutaũstume) |
| jūs | nutaũstumėte |
命令法（Liepiamoji nuosaka）
| tu | nutaũsk |
|---|---|
| mes | nutaũskime |
| jūs | nutaũskite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | nutaũstantis (nutaũstąs) | nutaũstantys (nutaũstą) | nutaũstanti | nutaũstančios |
| 過去能動分詞 | nutaũtęs | nutaũtę | nutaũtusi | nutaũtusios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | nutaũsdavęs | nutaũsdavę | nutaũsdavusi | nutaũsdavusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | nutaũsiantis (nutaũsiąs) | nutaũsiantys (nutaũsią) | nutaũsianti | nutaũsiančios |
| 現在受動分詞 | nutaustamas | nutaustami | nutaustama | nutaustamos |
| 過去受動分詞 | nutaũstas | nutausti | nutausta | nutaustos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | nutaũsimas | nutausimi | nutausima | nutausimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | nutaũstinas | nutaustini | nutaustina | nutaustinos |
| 半分詞（Pusdalyvis） | nutaũsdamas | nutaũsdami | nutaũsdama | nutaũsdamos |
副分詞（Padalyviai）
| 現在 | nutaũstant |
|---|---|
| 過去 | nutaũtus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | nutaũsdavus |
| 未来（Būsimojo laiko） | nutaũsiant |
| 様態分詞（Būdinys） | nutauste |