nugùsti, nuguñda, nugùdo
意味
悪くなる
悪くなるnuprastiLengviau prigusti, nekaip nugùsti
衰えるほうが、悪くなるより楽だ。
派生語
活用表
現在
| aš | nugundù |
|---|---|
| tu | nugundì |
| jis, ji, jie, jos | nuguñda |
| mes | nuguñdame |
| jūs | nuguñdate |
過去
| aš | nugudaũ |
|---|---|
| tu | nugudaĩ |
| jis, ji, jie, jos | nugùdo |
| mes | nugùdome |
| jūs | nugùdote |
過去習慣(Būtasis dažninis laikas)
| aš | nugùsdavau |
|---|---|
| tu | nugùsdavai |
| jis, ji, jie, jos | nugùsdavo |
| mes | nugùsdavome |
| jūs | nugùsdavote |
未来(Būsimasis laikas)
| aš | nugùsiu |
|---|---|
| tu | nugùsi |
| jis, ji, jie, jos | nugùs |
| mes | nugùsime |
| jūs | nugùsite |
仮定法(Tariamoji nuosaka)
| aš | nugùsčiau |
|---|---|
| tu | nugùstum |
| jis, ji, jie, jos | nugùstų |
| mes | nugùstumėme (nugùstume) |
| jūs | nugùstumėte |
命令法(Liepiamoji nuosaka)
| tu | nugùsk |
|---|---|
| mes | nugùskime |
| jūs | nugùskite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | nuguñdantis (nuguñdąs) | nuguñdantys (nuguñdą) | nuguñdanti | nuguñdančios |
| 過去能動分詞 | nugùdęs | nugùdę | nugùdusi | nugùdusios |
| 過去習慣能動分詞(Būtojo dažninio laiko veikiamasis) | nugùsdavęs | nugùsdavę | nugùsdavusi | nugùsdavusios |
| 未来能動分詞(Būsimojo laiko veikiamasis) | nugùsiantis (nugùsiąs) | nugùsiantys (nugùsią) | nugùsianti | nugùsiančios |
| 現在受動分詞 | nugundamas | nugundami | nugundama | nugundamos |
| 過去受動分詞 | nugùstas | nugusti | nugusta | nugustos |
| 未来受動分詞(Būsimojo laiko neveikiamasis) | nugùsimas | nugusimi | nugusima | nugusimos |
| 必要分詞(Reikiamybės dalyvis) | nugùstinas | nugustini | nugustina | nugustinos |
| 半分詞(Pusdalyvis) | nugùsdamas | nugùsdami | nugùsdama | nugùsdamos |
副分詞(Padalyviai)
| 現在 | nuguñdant |
|---|---|
| 過去 | nugùdus |
| 過去習慣(Būtojo dažninio laiko) | nugùsdavus |
| 未来(Būsimojo laiko) | nugùsiant |
| 様態分詞(Būdinys) | nuguste |