nudýžti, nudýžia, nudýžė
意味
- 引き裂く・着古すnuplėšti, nudėvėti, nunešioti
Drabužius nudýžti
服を着古す。
- 叩く・鞭打つnuperti, nuplakti
Gerai su rykšte nudýžė tą nenaudėlį.
鞭でよく、あのろくでなしを叩いた。
- 急いで出向くgreitai, smarkiai nueiti, nukeliauti
Nudýžė į svečius.
客の家へ急いで出かけた。
派生語
- nudyžìmas
活用表
現在
| aš | nudýžiu |
|---|---|
| tu | nudýži |
| jis, ji, jie, jos | nudýžia |
| mes | nudýžiame |
| jūs | nudýžiate |
過去
| aš | nudýžiau |
|---|---|
| tu | nudýžei |
| jis, ji, jie, jos | nudýžė |
| mes | nudýžėme |
| jūs | nudýžėte |
過去習慣（Būtasis dažninis laikas）
| aš | nudýždavau |
|---|---|
| tu | nudýždavai |
| jis, ji, jie, jos | nudýždavo |
| mes | nudýždavome |
| jūs | nudýždavote |
未来（Būsimasis laikas）
| aš | nudýšiu |
|---|---|
| tu | nudýši |
| jis, ji, jie, jos | nudyš |
| mes | nudýšime |
| jūs | nudýšite |
仮定法（Tariamoji nuosaka）
| aš | nudýžčiau |
|---|---|
| tu | nudýžtum |
| jis, ji, jie, jos | nudýžtų |
| mes | nudýžtumėme (nudýžtume) |
| jūs | nudýžtumėte |
命令法（Liepiamoji nuosaka）
| tu | nudýžk |
|---|---|
| mes | nudýžkime |
| jūs | nudýžkite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | nudýžiantis (nudýžiąs) | nudýžiantys (nudýžią) | nudýžianti | nudýžiančios |
| 過去能動分詞 | nudýžęs | nudýžę | nudýžusi | nudýžusios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | nudýždavęs | nudýždavę | nudýždavusi | nudýždavusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | nudýšiantis (nudýšiąs) | nudýšiantys (nudýšią) | nudýšianti | nudýšiančios |
| 現在受動分詞 | nudyžiamas | nudyžiami | nudyžiama | nudyžiamos |
| 過去受動分詞 | nudýžtas | nudyžti | nudyžta | nudyžtos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | nudýšimas | nudyšimi | nudyšima | nudyšimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | nudýžtinas | nudyžtini | nudyžtina | nudyžtinos |
| 半分詞（Pusdalyvis） | nudýždamas | nudýždami | nudýždama | nudýždamos |
副分詞（Padalyviai）
| 現在 | nudýžiant |
|---|---|
| 過去 | nudýžus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | nudýždavus |
| 未来（Būsimojo laiko） | nudýšiant |
| 様態分詞（Būdinys） | nudyžte |