nudùžti, nudū̃žta, nudùžo
意味
- 衝撃で一部が欠けて取れるnuo sutrenkimo daliai nuskilti, nutrūkti
Nudùžo puodelio ąsa.
カップの取っ手が欠けた。
注記
- nudùžti は dùžti の派生語です。
派生語
- nudužìmas – nulūžimas, atskilimas nuo smūgio
活用表
現在
| aš | nudūžtù |
|---|---|
| tu | nudūžtì |
| jis, ji, jie, jos | nudū̃žta |
| mes | nudū̃žtame |
| jūs | nudū̃žtate |
過去
| aš | nudužaũ |
|---|---|
| tu | nudužaĩ |
| jis, ji, jie, jos | nudùžo |
| mes | nudùžome |
| jūs | nudùžote |
過去習慣(Būtasis dažninis laikas)
| aš | nudùždavau |
|---|---|
| tu | nudùždavai |
| jis, ji, jie, jos | nudùždavo |
| mes | nudùždavome |
| jūs | nudùždavote |
未来(Būsimasis laikas)
| aš | nudùšiu |
|---|---|
| tu | nudùši |
| jis, ji, jie, jos | nudùš |
| mes | nudùšime |
| jūs | nudùšite |
仮定法(Tariamoji nuosaka)
| aš | nudùžčiau |
|---|---|
| tu | nudùžtum |
| jis, ji, jie, jos | nudùžtų |
| mes | nudùžtumėme (nudùžtume) |
| jūs | nudùžtumėte |
命令法(Liepiamoji nuosaka)
| tu | nudùžk |
|---|---|
| mes | nudùžkime |
| jūs | nudùžkite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | nudū̃žtantis (nudū̃žtąs) | nudū̃žtantys (nudū̃žtą) | nudū̃žtanti | nudū̃žtančios |
| 過去能動分詞 | nudùžęs | nudùžę | nudùžusi | nudùžusios |
| 過去習慣能動分詞(Būtojo dažninio laiko veikiamasis) | nudùždavęs | nudùždavę | nudùždavusi | nudùždavusios |
| 未来能動分詞(Būsimojo laiko veikiamasis) | nudùšiantis (nudùšiąs) | nudùšiantys (nudùšią) | nudùšianti | nudùšiančios |
| 現在受動分詞 | nudūžtamas | nudūžtami | nudūžtama | nudūžtamos |
| 過去受動分詞 | nudùžtas | nudužti | nudužta | nudužtos |
| 未来受動分詞(Būsimojo laiko neveikiamasis) | nudùšimas | nudušimi | nudušima | nudušimos |
| 必要分詞(Reikiamybės dalyvis) | nudùžtinas | nudužtini | nudužtina | nudužtinos |
| 半分詞(Pusdalyvis) | nudùždamas | nudùždami | nudùždama | nudùždamos |
副分詞(Padalyviai)
| 現在 | nudū̃žtant |
|---|---|
| 過去 | nudùžus |
| 過去習慣(Būtojo dažninio laiko) | nudùždavus |
| 未来(Būsimojo laiko) | nudùšiant |
| 様態分詞(Būdinys) | nudužte |