nuáušti, nuáušta, nuáušo
意味
- 少し冷める、冷えるkiek pravėsti, atšalti
Kopūstai jau nuáušo, galima valgyti.
キャベツはもう冷めた。食べられる。
注記
- nuáušti は aũšti の派生語です。
派生語
- nuaušìmas
活用表
現在
| aš | nuáuštu |
|---|---|
| tu | nuáušti |
| jis, ji, jie, jos | nuáušta |
| mes | nuáuštame |
| jūs | nuáuštate |
過去
| aš | nuáušau |
|---|---|
| tu | nuáušai |
| jis, ji, jie, jos | nuáušo |
| mes | nuáušome |
| jūs | nuáušote |
過去習慣（Būtasis dažninis laikas）
| aš | nuáušdavau |
|---|---|
| tu | nuáušdavai |
| jis, ji, jie, jos | nuáušdavo |
| mes | nuáušdavome |
| jūs | nuáušdavote |
未来（Būsimasis laikas）
| aš | nuáušiu |
|---|---|
| tu | nuáuši |
| jis, ji, jie, jos | nuauš |
| mes | nuáušime |
| jūs | nuáušite |
仮定法（Tariamoji nuosaka）
| aš | nuáuščiau |
|---|---|
| tu | nuáuštum |
| jis, ji, jie, jos | nuáuštų |
| mes | nuáuštumėme (nuáuštume) |
| jūs | nuáuštumėte |
命令法（Liepiamoji nuosaka）
| tu | nuáušk |
|---|---|
| mes | nuáuškime |
| jūs | nuáuškite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | nuáuštantis (nuáuštąs) | nuáuštantys (nuáuštą) | nuáuštanti | nuáuštančios |
| 過去能動分詞 | nuáušęs | nuáušę | nuáušusi | nuáušusios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | nuáušdavęs | nuáušdavę | nuáušdavusi | nuáušdavusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | nuáušiantis (nuáušiąs) | nuáušiantys (nuáušią) | nuáušianti | nuáušiančios |
| 現在受動分詞 | nuauštamas | nuauštami | nuauštama | nuauštamos |
| 過去受動分詞 | nuáuštas | nuaušti | nuaušta | nuauštos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | nuáušimas | nuaušimi | nuaušima | nuaušimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | nuáuštinas | nuauštini | nuauština | nuauštinos |
| 半分詞（Pusdalyvis） | nuáušdamas | nuáušdami | nuáušdama | nuáušdamos |
副分詞（Padalyviai）
| 現在 | nuáuštant |
|---|---|
| 過去 | nuáušus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | nuáušdavus |
| 未来（Būsimojo laiko） | nuáušiant |
| 様態分詞（Būdinys） | nuaušte |