motyvãcija
意味
動機づけ、 モチベーション
心理学· spec.ある行動や活動を起こす動機を持つことtam tikro elgesio, veiklos paskatos, motyvų veikti turėjimasMókymosi [pasiekìmų] motyvãcija.
学習［成果］への動機づけ。
有縁性
言語学言語学で、語の形式的構成を示し意味を決める、他の語・形態素・音との関係kalbotyroje – žodžio ryšys su kitais žodžiais, morfemomis ar garsais, nusakančiais žodžio formaliosios sudėties parinkimą ir lemiančiais jo reikšmęFonètinė [morfològinė, semántinė] žõdžio motyvãcija.
語の音声的［形態的、意味的］動機づけ。
変化表
| 単数 | 複数 | |
|---|---|---|
| 主格 | motyvãcija | motyvãcijos |
| 属格 | motyvãcijos | motyvãcijų |
| 与格 | motyvãcijai | motyvãcijoms |
| 対格 | motyvãciją | motyvãcijas |
| 具格 | motyvãcija | motyvãcijomis |
| 位格 | motyvãcijoje | motyvãcijose |
| 呼格 | motyvãcija | motyvãcijos |