moke͏̇́jimas
名詞· 男性· 第1変化· アクセント・タイプ 1
意味
- duoti pinigų ar pan. už darbą, gaunamą daiktą ar paslaugas: duoti tai, kas priklauso, privaloma; atlyginti
Moke͏̇́jimas ùž bùtą.
部屋の家賃の支払い。
接頭辞付き動詞
- apmoke͏̇́jimas – sumokėjimas už prekę ar paslaugą
- atmoke͏̇́jimas – skolos ar pinigų grąžinimas atgal
- įmoke͏̇́jimas – pinigų sumokėjimas į įstaigą ar sąskaitą
- išmoke͏̇́jimas – pinigų sumokėjimas kam nors, pvz., atlyginimo ar skolos
- pérmokėjimas – daugiau pinigų sumokėjimas, nei reikia
- primoke͏̇́jimas – papildomas mokėjimas
- užmoke͏̇́jimas – pinigų sumokėjimas už ką nors
同音異義語
- moke͏̇́jimas – sugebėti ką daryti
変化表
| 単数 | 複数 | |
|---|---|---|
| 主格 | moke͏̇́jimas | moke͏̇́jimai |
| 属格 | moke͏̇́jimo | moke͏̇́jimų |
| 与格 | moke͏̇́jimui | moke͏̇́jimams |
| 対格 | moke͏̇́jimą | moke͏̇́jimus |
| 具格 | moke͏̇́jimu | moke͏̇́jimais |
| 位格 | moke͏̇́jime | moke͏̇́jimuose |
| 呼格 | moke͏̇́jime | moke͏̇́jimai |