leksikalizãcija
意味
語彙化
副詞が名詞の格形から、間投詞が連語から生じるなどのように、語形、連語、成句、形態素が一語に変わることžodžio formos, žodžių junginio, posakio ar morfemos virtimas žodžiu (pvz.: prieveiksmių atsiradimas iš atitinkamų daiktavardžių įnagininko, vietininko linksnių; daugiskaitinio, vidaus organus pavadinančio daiktavardžio – iš daiktavardžio daugiskaitos formos; jaustuko – iš žodžių junginio ir kt.)rytais, balsu, risčia, vakarop
語彙化
造語で、例えば形容詞が動詞と結びつかなくなるなどして、派生語と基語の関係が弱まるか完全に途切れることで、派生の構造が薄れて単純な語になる現象žodžių daryboje – reiškinys, kai susilpnėja ar visiškai nutrūksta darinio ryšys su pamatiniu žodžiu, išblėsta jo darybos sandara ir jis virsta paprastuoju žodžiu (pvz., būdvardis nebesiejamas su veiksmažodžiu – su su ir pan.)aukštas, -a
変化表
| 単数 | 複数 | |
|---|---|---|
| 主格 | leksikalizãcija | leksikalizãcijos |
| 属格 | leksikalizãcijos | leksikalizãcijų |
| 与格 | leksikalizãcijai | leksikalizãcijoms |
| 対格 | leksikalizãciją | leksikalizãcijas |
| 具格 | leksikalizãcija | leksikalizãcijomis |
| 位格 | leksikalizãcijoje | leksikalizãcijose |
| 呼格 | leksikalizãcija | leksikalizãcijos |