laibėti
意味
- į ką細くなる；細まるdarytis laibesniam, eiti laibyn; plonėti
Mẽdis į̃ viršū́nę laibe͏̇́ja.
木は梢に向かって細くなっていく。
- 痩せるliesėti, lysti, plonėti: • drūtėti.
Ar̃ diètos laikaĩsi, kàd taĩp laibe͏̇́ji?
ダイエットを続けていて、そんなに痩せたの？
- 口語（声が）細くなるeiti plonyn (apie balsą); plonėti
Mótinos bal̃sas laibe͏̇́jo ir̃ sil̃po.
母の声は細くなり、弱まっていった。
派生語
- laibe͏̇́jimas – darytis laibesniam, eiti laibyn; plonėti