gugénti, gugẽna, gugẽno
意味
- 喃語を発するguguoti
Vaikẽlis šnẽka, mùrma ir̃ gugẽna visaĩp, „mãma“ pasãko jaũ sąmonìngai.
幼児は喃語を発し、いろいろな声を出し、「ママ」と意識して言った。
- 笑うjuoktis, krizenti
Výrai gugẽno.
男たちが笑った。
嘶く
静かに嘶くtyliai žvengtiŠìrmis kinkúoja gálva ir̃ gugẽna.
シルミスは頭を振り、嘶く。
活用表
現在
| aš | gugenù |
|---|---|
| tu | gugenì |
| jis, ji, jie, jos | gugẽna |
| mes | gugẽname |
| jūs | gugẽnate |
過去
| aš | gugenaũ |
|---|---|
| tu | gugenaĩ |
| jis, ji, jie, jos | gugẽno |
| mes | gugẽnome |
| jūs | gugẽnote |
過去習慣（Būtasis dažninis laikas）
| aš | gugéndavau |
|---|---|
| tu | gugéndavai |
| jis, ji, jie, jos | gugéndavo |
| mes | gugéndavome |
| jūs | gugéndavote |
未来（Būsimasis laikas）
| aš | gugénsiu |
|---|---|
| tu | gugénsi |
| jis, ji, jie, jos | gugens |
| mes | gugénsime |
| jūs | gugénsite |
仮定法（Tariamoji nuosaka）
| aš | gugénčiau |
|---|---|
| tu | gugéntum |
| jis, ji, jie, jos | gugéntų |
| mes | gugéntumėme (gugéntume) |
| jūs | gugéntumėte |
命令法（Liepiamoji nuosaka）
| tu | gugénk |
|---|---|
| mes | gugénkime |
| jūs | gugénkite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | gugẽnantis (gugẽnąs) | gugẽnantys (gugẽną) | gugẽnanti | gugẽnančios |
| 過去能動分詞 | gugẽnęs | gugẽnę | gugẽnusi | gugẽnusios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | gugéndavęs | gugéndavę | gugéndavusi | gugéndavusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | gugénsiantis (gugénsiąs) | gugénsiantys (gugénsią) | gugénsianti | gugénsiančios |
| 現在受動分詞 | gugenamas | gugenami | gugenama | gugenamos |
| 過去受動分詞 | gugéntas | gugenti | gugenta | gugentos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | gugénsimas | gugensimi | gugensima | gugensimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | gugéntinas | gugentini | gugentina | gugentinos |
| 半分詞（Pusdalyvis） | gugéndamas | gugéndami | gugéndama | gugéndamos |
副分詞（Padalyviai）
| 現在 | gugẽnant |
|---|---|
| 過去 | gugẽnus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | gugéndavus |
| 未来（Būsimojo laiko） | gugénsiant |
| 様態分詞（Būdinys） | gugente |