griõzti, griõzdžia, griõzdė
意味
引っかき回す
ką, kame, po ką探して引っくり返し、かき回すversti, jaukti, naršyti ko ieškantVisur̃ ieškójome tõs núotraukos: griõzdėme visùs kampùs, visàs lentýnas.
至る所で写真を探し、すべての隅と棚をかき回した。
派生語
- griozdìmas – versti, jaukti, naršyti ko ieškant
活用表
現在
| aš | griozdžiù |
|---|---|
| tu | griozdì |
| jis, ji, jie, jos | griõzdžia |
| mes | griõzdžiame |
| jūs | griõzdžiate |
過去
| aš | griozdžiaũ |
|---|---|
| tu | griozdeĩ |
| jis, ji, jie, jos | griõzdė |
| mes | griõzdėme |
| jūs | griõzdėte |
過去習慣（Būtasis dažninis laikas）
| aš | griõzdavau |
|---|---|
| tu | griõzdavai |
| jis, ji, jie, jos | griõzdavo |
| mes | griõzdavome |
| jūs | griõzdavote |
未来（Būsimasis laikas）
| aš | griõsiu |
|---|---|
| tu | griõsi |
| jis, ji, jie, jos | griõs |
| mes | griõsime |
| jūs | griõsite |
仮定法（Tariamoji nuosaka）
| aš | griõzčiau |
|---|---|
| tu | griõztum |
| jis, ji, jie, jos | griõztų |
| mes | griõztumėme (griõztume) |
| jūs | griõztumėte |
命令法（Liepiamoji nuosaka）
| tu | griõzk |
|---|---|
| mes | griõzkime |
| jūs | griõzkite |
分詞
| 男性単数 | 男性複数 | 女性単数 | 女性複数 | |
|---|---|---|---|---|
| 現在能動分詞 | griõzdžiantis (griõzdžiąs) | griõzdžiantys (griõzdžią) | griõzdžianti | griõzdžiančios |
| 過去能動分詞 | griõzdęs | griõzdę | griõzdusi | griõzdusios |
| 過去習慣能動分詞（Būtojo dažninio laiko veikiamasis） | griõzdavęs | griõzdavę | griõzdavusi | griõzdavusios |
| 未来能動分詞（Būsimojo laiko veikiamasis） | griõsiantis (griõsiąs) | griõsiantys (griõsią) | griõsianti | griõsiančios |
| 現在受動分詞 | griozdžiamas | griozdžiami | griozdžiama | griozdžiamos |
| 過去受動分詞 | griõztas | griozti | griozta | grioztos |
| 未来受動分詞（Būsimojo laiko neveikiamasis） | griõsimas | griosimi | griosima | griosimos |
| 必要分詞（Reikiamybės dalyvis） | griõztinas | grioztini | grioztina | grioztinos |
| 半分詞（Pusdalyvis） | griõzdamas | griõzdami | griõzdama | griõzdamos |
副分詞（Padalyviai）
| 現在 | griõzdžiant |
|---|---|
| 過去 | griõzdus |
| 過去習慣（Būtojo dažninio laiko） | griõzdavus |
| 未来（Būsimojo laiko） | griõsiant |
| 様態分詞（Būdinys） | griozte |